Santrauka
Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p. 279; Adiit papam, u quo honorifice et amicabiliter suscep tus est [Atvyko pas popiežių, kurio buvo pagarbiai ir draugiškai priim tas].
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p. 279; Adiit papam, u quo honorifice et amicabiliter suscep tus est [Atvyko pas popiežių, kurio buvo pagarbiai ir draugiškai priim tas]. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p. 279; Adiit papam, u quo honorifice et amicabiliter suscep tus est [Atvyko pas popiežių, kurio buvo pagarbiai ir draugiškai priim tas].
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po slapto jų pokal bio veikiai buvo sukviesta vieša kardinolų konsistorija, turėjusi svarstyti Rygos arkivyskupo ginčą su Livonijos ordi nu. Pirmiausia kalbėjęs arkivyskupas savo skundą kryžiuo čiais trumpai užbaigė taip: „Bažnyčios tarnams trukdo skleisti tarp pagonių Evangelijos šviesą ir atsako jiems reikalingo sau gumo keliaujant per anų žemes, kad naujakrikščius apdeda nepakeliama prievolių našta, kad draudžia bažnyčių staty bą, plėšia ir griauna Dievo namus, skriaudžia ir žudo dvasi ninkus, juos laiko įkalinę, baugina grėsmėmis ir kančiomis, kad žemina Apaštališkojo Sosto garbę ir norintiems vykti pas popiežių kelionę trukdo, kad savo paties Ordino brolius, prie šo sužeistus, pribaigia ir jų kūnus meta į ugnį, kad pasisavina Rygos arkivyskupo, jo Bažnyčios, kapitulos ir kitų vyskupų teises, plėšia Rygos miesto gyventojų turtus, pažeidžia jų privilegijas, stengiasi įsikurti Dvinos pakrantėse ir Rygos uoste, tuo trukdydami plėsti prekybą ir ryšius2.” To to y Iš tiesų niekur kronikose neaptinka ma tiksliai nurodyto didžiojo ma gistro kelionės į Avinjoną laiko; tik žinome iš įvairių dokumentų: Gu deli. C od. Diplom. T. IV, p. 1034-1035; kad Karolis Tryrietis, dar 1323 m. rugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijo je. Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p. 279; Adiit papam, u quo honorifice et amicabiliter suscep tus est [Atvyko pas popiežių, kurio buvo pagarbiai ir draugiškai priim tas]. Žr. Kryžiuočių ordino Kroniką, pateiktą M a t h e s s, p. 771. z Tokius skundo punktus randame įdėtus R a y n a 1 d, an. 1324 Nr. 53, kurie visiškai atitinka tuos, kurie yra Kotzebue, T. Il, p. 368-371. Tas daly kas Łuk. D a w i d, T. V, p. 208- 212, tiesiog pažodžiui paimtas iš S i- m o n o G r u n a u Tr. XI, c. 7; iš ten buvo perimta vėlesnių kronikininkų, būtent, Henneberger, p. 282. Nors Pauli savo Prūsijos valsty bės istorijoje, T. IV, p. 164 f. f. taip jį vertina, nesame linkę pripažinti esant tai tikra. 79
Puslapis 96
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pakilo didysis magistras atsakyti į priekaištus ir apginti Or diną. Italų kalbos mokėjimas leido jam sakyti kalbą be vertė jo, tad jis, stojęs prieš popiežių ir kardinolus, kalbėjo taip iškal bingai, su tokiu žavesiu, taip įtaigiai, parodęs tokį Ordino santykių su Rygos Bažnyčia išmanymą, kad visus palenkė į savo pusę ir net didžiausius priešininkus privertė susimąsty ti. Įrodė, jog daugiausia kaltinimų anaiptol ne Ordinui ten ka, jis pats niekuo dėtas, daugelis kitų Ordino riterių irgi gali būti pateisinti, o kai kurie priekaištai suvis prasimanyti33. Popiežius po atskiro pasitarimo su kardinolais visuoti niame susirinkime pareiškė tokį sprendimą: „Kryžiuočių or dino riteriai turi Rygos Bažnyčiai, vyskupams bei kapitulai atiduoti viską, ką paėmę, ir daugiau jų nepuldinėti; prakeiks mas kris ant to, kuris mūšyje sužeistą Ordino brolį pribaig tų arba skatintų tokį nusikaltimą daryti; niekas daugiau ne gali trukdyti arba kelti sunkumų tiems, kurie norėtų vykti pas popiežių; visos sąjungos ir susimokiusiųjų sambūriai, gresiantys Bažnyčios garbei, turi būti išsklaidyti ir ateityje nekuriami. Kryžiuočiai turi gerbti dvasininkiją ir jokių nuos kaudų jiems, jokių skriaudų Bažnyčiai nedaryti. Jie negali z D u s b u r g, c. 307. Wigand Ma rburgu. 279. aa R a j n a 1 d - visiškai trumpai nuro dyta: quae (sc. crimina) tamen ū1i equi tes negabant constanter ac se illorum la be puros ac immunees contendebant [tačiau tuos (t. y. nusikaltimus) rite riai atkakliai neigė ir tvirtino esą jie anų nekaltai ir be pagrindo užsipuo lami]; o Wigand Marburg byloja: Que gravamina statim per pru dentiam Magistri Caroli sunt amota ad- gratiam tocius Curie ordo est restitutus [Tie kaltinimai iškart dėl magistro Karolio išmanymo buvo atmesti ir vi sos kurijos dėka tvarka buvo atstaty ta]. „Ordino Kronika pagal Matthe- u s, p. 771 mini: Hy hielt syn Woirden Selve voir den Paus ende voir den Car- dinalen, ende bedingden syns Oirdens saken tegens syn wederpartye, ende wan dat recht. Tačiau tai, be abejonės, perdėta, kai sako: Ende alle costen en- des cade mosten syhen betalen sie die gedaen had. Magistro ilga ginamoji kalba įdėta Łukasz Dawid, T. V, p. 212-215, paimta išSimonoGru- n a u a. a. d. Žr. H e n n e b e r g e r, p. 283.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |