paprotys

Permaldavimo aukos Pokliui ir kraujo atnašavimas

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas permaldavimo auką siejo su žyniais, kurie, jo vertinimu, dėl interesų laikė žmones baimėje ir pasitelkdavo Poklių. Narbutas teigė, kad Pokliaus pasirodymas namuose reiškė dievų rūstybę, todėl namų savininkas kreipdavosi į žynį dėl permaldavimo aukos. Narbutas rašė, kad dvigubai baisesnis Pokliaus apsireiškimas skatino kreiptis į krivį, kuris nurodydavo, kieno kraujas turi būti paaukotas dievams.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas permaldavimo auką siejo su žyniais, kurie, jo vertinimu, dėl interesų laikė žmones baimėje ir pasitelkdavo Poklių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

10. Permaldavimo auka. Stabmeldžių žynių godumas buvo itin didelis. Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da­ rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių.
t-002vidutinis

Narbutas teigė, kad Pokliaus pasirodymas namuose reiškė dievų rūstybę, todėl namų savininkas kreipdavosi į žynį dėl permaldavimo aukos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da­ rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių. Beje, baisiausia buvo Po­ klių pamatyti kieno nors namuose - tai reiškė aiškią dievų rūs­ tybę. Tokiu atveju namų savininkas tikriausiai ne su tuščiomis rankomis skubėdavo pas artimiausią žynį, kuris atnašaudavo permaldavimo auką.
t-003vidutinis

Narbutas rašė, kad dvigubai baisesnis Pokliaus apsireiškimas skatino kreiptis į krivį, kuris nurodydavo, kieno kraujas turi būti paaukotas dievams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Jeigu užkietėję rūstybėje dievai dar ir tuo nepa­ sitenkindavo, Poklius apsireikšdavo dvigubai baisesnis. Tada nebebuvo ko delsia: reikėdavo kuo skubiau vykti pas kurį nors garsų krivį arba pas patį Krivių Krivaitį, kuris, priėmęs dova­ nas, imdavo burti ir kerėti, paskui nurodydavo asmenį, kurio kraujas turįs būti paaukotas dievams kaip permaldavimo au­ ka. Tad namų savininkas būdavo priverstas atiduoti net bran­ giausią šeimos asmenį arba ieškoti progos, kaip nužudyti nu­ rodytąjį kur kitur ir jo galvą padėti prie Pokliaus stabo.
t-004vidutinis

Narbutas rašė, kad vėliau kruviną permaldavimo auką pakeitė vaidilos kraujo atnašavimas ir gyvulio galvos padėjimas prie Pokliaus stabo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tad namų savininkas būdavo priverstas atiduoti net bran­ giausią šeimos asmenį arba ieškoti progos, kaip nužudyti nu­ rodytąjį kur kitur ir jo galvą padėti prie Pokliaus stabo. Tačiau plintant apšvietai, ši barbarystė buvo uždrausta ir kruvinoji permaldavimo auka tapo tokia, kad vaidila pats susižeisdavo ir savo kraują atnašaudavo dievams kaip auką, o prie Pokliaus stabo dėdavo gyvulio galvą. Toks trečias Pokliaus pasirody­ mas turėjo nusmukdyti turtingiausias šeimas, ir visa tai dėl bai­ saus žynių godumo; kad jie vien šiuo požiūriu vaidino nemažą vaidmenį, netenka abejoti.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)44