Tikrojoje Lietuvoje vietos, į kurias dėdavo sudegintų žmonių pelenus, buvo vadinamos Obelijomis. Viskas, ką tiktoje vietoje galėjau ištyrinėti, mane įtikina, jog visų žymių žmonių kūnų, įvai riose vietose skirtų apeigoms, pelenai bei jų likučiai būdavo per nešami į Obeliją.
Viskas, ką tiktoje vietoje galėjau ištyrinėti, mane įtikina, jog visų žymių žmonių kūnų, įvai riose vietose skirtų apeigoms, pelenai bei jų likučiai būdavo per nešami į Obeliją.
Viskas, ką tiktoje vietoje galėjau ištyrinėti, mane įtikina, jog visų žymių žmonių kūnų, įvairiose vietose skirtų apeigoms, pelenai bei jų likučiai būdavo pernešami į Obeliją. Ir lai buvo ne kažkas kita, o tik didžiulė duobė, iškasta pačioje neprieinamiausioje krašto vietoje. Į ją ir buvo metami laužaviečių likučiai. Per daugelį metų taip išaugdavo pilkapiai.
Tikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Lydos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į kurias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo Obelijomis.