Paprotys

Pelenų kaupimas Obelijose

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Viskas, ką tiktoje vietoje galėjau ištyrinėti, mane įtikina, jog visų žymių žmonių kūnų, įvai riose vietose skirtų apeigoms, pelenai bei jų likučiai būdavo per nešami į Obeliją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 376

Viskas, ką tiktoje vietoje galėjau ištyrinėti, mane įtikina, jog visų žymių žmonių kūnų, įvai riose vietose skirtų apeigoms, pelenai bei jų likučiai būdavo per nešami į Obeliją. Ir lai buvo ne kažkas kita, o tik didžiulė duobė, iškasta pačioje neprieinamiausioje krašto vietoje. Į ją ir buvo metami laužaviečių likučiai. Per daugelį metų taip išaugdavo pil kapiai.

t-002vidutinis

Tikrojoje Lietuvoje vietos, į kurias dėdavo sudegintų žmonių pelenus, buvo vadinamos Obelijomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 375

Tikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Ly dos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į ku rias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo Obelijomis.