paprotys

Pelenų, kaulų ir dovanų sudėjimas į urną

0 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

365 ## Puslapis 365 šarvais, su spindinčiu ginklu, laikantį rankoje sakalą, su didele draugų palyda skubantį į kitą pasaulį“ . Sudeginus lavoną, giminaičiai ir bičiuliai rūpestingai su­ rinkdavo pelenus bei nesudegusius kaulus ir sudėdavo į urną; kai kurios iš jų buvo dailiai padarytos, su pagražinimais, kitos paprastos, grubaus darbo; ten įdėdavo taip pat viską, ką velio­ nis mėgo gyvas būdamas: žiedus, grandinėles, apyrankes, plau­ kų smeigtus, meniškas sagtis ir kitokius skaistvario bei gele­ žies papuošalus, rutuliukus iš spalvoto molio, karolius, ginta­ rą - arba natūralų, arba rutulio pavidalo, monetas, ypač Ro­ mos laikų, ir kitus į šiuos panašius daiktus. Kai dėl dovanų mirusiajam, tai atkasus kapus pastebėta, kad kai kurios mo­ netos ir metalai buvo perdegę ir pusiau susilydę, kitur visiškai sveiki; vadinasi, kai kada tie dalykai būdavo kartu metami į laužą, o kartais, sudeginus kūną, dedami tiesiai į urną.