Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Paprotys

Partizanų slėptuvių sodybose ir bunkerių įrengimas miškuose

4 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001

Partizanai dažnai įrengdavo požemines slėptuves upelio kranto šlaite, kur buvo lengviau gauti vandens ir slėpti pėdsakus.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 225

Žaliukai dažnai stengdavosi įrengti savo požemines slėptuves upelio kranto šlaite (lengvai pasiekiamas vanduo, einant upeliu, buvo galima geriau paslėpti pėdsakus).
t-002

Partizanai iš pradžių laikėsi miško stovyklose arba apsistodavo pas ūkininkus.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 224

Okupacijos pradžioje laisvės kovotojai laikydavosi miško stovyklose ar apsistodavo pas ūkininkus. Okupacinėms pajėgoms pradėjus dominuoti vietovėje, žaliukams teko įsirengti gerai užmaskuotas slėptuves. Slėptuvę būdavo patogu įsirengti pas žmones sodyboje - po krosnimi, tarp dviejų pastato sienų, šuliniuose ir pan.
t-003

Partizanai slėptuves įsirengdavo sodybose, o nenorėdami pakenkti rėmėjams stengdavosi bunkerius įrengti miške.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 224

Nenorėdami pakenkti savo rėmėjams, partizanai stengdavosi bunkerius įsirengti miške. Ankstyviausi bunkeriai būdavo maži, skirti laikinam prieglobsčiui.
t-004

Bunkerių įėjimai buvo kruopščiai maskuojami ir dažnai naudojami tik naktį.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 225

įėjimą reikėdavo kruopščiai užmaskuoti ir kuo rečiau juo naudotis, jį atidarydavo tik naktį. Žiemą partizanų judėjimas būdavo labai apribotas, ant sniego pėdsakus aptikti lengva, todėl ypač vėlesniais rezistencijos metais dažniausiai tekdavo visą žiemą pratūnoti po žeme.