Partizanai dažnai įrengdavo požemines slėptuves upelio kranto šlaite, kur buvo lengviau gauti vandens ir slėpti pėdsakus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 225
Žaliukai dažnai stengdavosi įrengti savo požemines slėptuves upelio\nkranto šlaite (lengvai pasiekiamas vanduo, einant upeliu, buvo galima geriau paslėpti pėdsakus).
Partizanai iš pradžių laikėsi miško stovyklose arba apsistodavo pas ūkininkus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 224
Okupacijos pradžioje laisvės kovotojai laikydavosi miško stovyklose ar apsistodavo pas\nūkininkus. Okupacinėms pajėgoms pradėjus dominuoti vietovėje, žaliukams teko įsirengti\ngerai užmaskuotas slėptuves. Slėptuvę būdavo patogu įsirengti pas žmones sodyboje - po\nkrosnimi, tarp dviejų pastato sienų, šuliniuose ir pan.
Partizanai slėptuves įsirengdavo sodybose, o nenorėdami pakenkti rėmėjams stengdavosi bunkerius įrengti miške.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 224
Nenorėdami pakenkti savo rėmėjams, partizanai stengdavosi\nbunkerius įsirengti miške. Ankstyviausi bunkeriai būdavo maži, skirti laikinam prie-\nglobsčiui.
Bunkerių įėjimai buvo kruopščiai maskuojami ir dažnai naudojami tik naktį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 225
įėjimą reikėdavo kruopščiai užmaskuoti ir kuo rečiau juo naudotis, jį atidarydavo tik naktį. Žiemą\npartizanų judėjimas būdavo labai apribotas, ant sniego pėdsakus aptikti lengva, todėl\nypač vėlesniais rezistencijos metais dažniausiai tekdavo visą žiemą pratūnoti po žeme.