Žaliukai dažnai stengdavosi įrengti savo požemines slėptuves upelio kranto šlaite (lengvai pasiekiamas vanduo, einant upeliu, buvo galima geriau paslėpti pėdsakus).
Okupacijos pradžioje laisvės kovotojai laikydavosi miško stovyklose ar apsistodavo pas ūkininkus. Okupacinėms pajėgoms pradėjus dominuoti vietovėje, žaliukams teko įsirengti gerai užmaskuotas slėptuves. Slėptuvę būdavo patogu įsirengti pas žmones sodyboje - po krosnimi, tarp dviejų pastato sienų, šuliniuose ir pan.
įėjimą reikėdavo kruopščiai užmaskuoti ir kuo rečiau juo naudotis, jį atidarydavo tik naktį. Žiemą partizanų judėjimas būdavo labai apribotas, ant sniego pėdsakus aptikti lengva, todėl ypač vėlesniais rezistencijos metais dažniausiai tekdavo visą žiemą pratūnoti po žeme.