Partizanų slėptuvių sodybose ir bunkerių įrengimas miškuose

Santrauka

Partizanai iš pradžių laikėsi miško stovyklose arba apsistodavo pas ūkininkus. Vėliau jie įsirengė gerai užmaskuotas slėptuves sodybose ir miške.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

• kategorija: socialinė praktika

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-005 Partizanai iš pradžių laikėsi miško stovyklose arba apsistodavo pas ūkininkus.		c-001
t-006 Partizanai slėptuves įsirengdavo sodybose, o nenorėdami pakenkti rėmėjams stengdavosi bunkerius įrengti miške.		c-002
t-007 Bunkerių įėjimai buvo kruopščiai maskuojami ir dažnai naudojami tik naktį.		c-003
t-008 Partizanai dažnai įrengdavo požemines slėptuves upelio kranto šlaite, kur buvo lengviau gauti vandens ir slėpti pėdsakus.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Partizanai iš pradžių laikėsi miško stovyklose arba apsistodavo pas ūkininkus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Okupacijos pradžioje laisvės kovotojai laikydavosi miško stovyklose ar apsistodavo pas ūkininkus. Okupacinėms pajėgoms pradėjus dominuoti vietovėje, žaliukams teko įsirengti gerai užmaskuotas slėptuves. Slėptuvę būdavo patogu įsirengti pas žmones sodyboje - po krosnimi, tarp dviejų pastato sienų, šuliniuose ir pan. Sodybos šeimininkai aprūpindavo partizanus maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, jie stebėdavo aplinką ir pranešdavo partizanams apie pavojų, tačiau slėptuvę demaskavus nukentėdavo ne tik partizanai, bet ir šeimininkai, sodyba šturmo metu, ar po jo, dažnai būdavo sudeginama, šeimininkai, jei likdavo gyvi, ištremiami.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Partizanai slėptuves įsirengdavo sodybose, o nenorėdami pakenkti rėmėjams stengdavosi bunkerius įrengti miške.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Slėptuvę būdavo patogu įsirengti pas žmones sodyboje - po krosnimi, tarp dviejų pastato sienų, šuliniuose ir pan. Sodybos šeimininkai aprūpindavo partizanus maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, jie stebėdavo aplinką ir pranešdavo partizanams apie pavojų, tačiau slėptuvę demaskavus nukentėdavo ne tik partizanai, bet ir šeimininkai, sodyba šturmo metu, ar po jo, dažnai būdavo sudeginama, šeimininkai, jei likdavo gyvi, ištremiami. Nenorėdami pakenkti savo rėmėjams, partizanai stengdavosi bunkerius įsirengti miške. Ankstyviausi bunkeriai būdavo maži, skirti laikinam prie- globsčiui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Bunkerių įėjimai buvo kruopščiai maskuojami ir dažnai naudojami tik naktį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„patogumai“. Tačiau gyvenimas nebūdavo komfortiškas, pro lubas sunkdavosi vanduo, būdavo drėgna, šalta, trūkdavo oro, ugnies kūrenimas, pėdsakai, net per paslėptą venti- liacijos angą einantys garai ar virš bunkerio aptirpęs sniegas galėjo jį demaskuoti, įėjimą reikėdavo kruopščiai užmaskuoti ir kuo rečiau juo naudotis, jį atidarydavo tik naktį. Žiemą partizanų judėjimas būdavo labai apribotas, ant sniego pėdsakus aptikti lengva, todėl ypač vėlesniais rezistencijos metais dažniausiai tekdavo visą žiemą pratūnoti po žeme.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Partizanai dažnai įrengdavo požemines slėptuves upelio kranto šlaite, kur buvo lengviau gauti vandens ir slėpti pėdsakus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tipiškas partizanų bunkeris. Žaliukai dažnai stengdavosi įrengti savo požemines slėptuves upelio kranto šlaite (lengvai pasiekiamas vanduo, einant upeliu, buvo galima geriau paslėpti pėdsakus).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Sodybos šeimininkų pagalba partizanams