Žaliukai dažnai stengdavosi įrengti savo požemines slėptuves upelio\nkranto šlaite (lengvai pasiekiamas vanduo, einant upeliu, buvo galima geriau paslėpti pėdsakus).
Okupacijos pradžioje laisvės kovotojai laikydavosi miško stovyklose ar apsistodavo pas\nūkininkus. Okupacinėms pajėgoms pradėjus dominuoti vietovėje, žaliukams teko įsirengti\ngerai užmaskuotas slėptuves. Slėptuvę būdavo patogu įsirengti pas žmones sodyboje - po\nkrosnimi, tarp dviejų pastato sienų, šuliniuose ir pan.
Nenorėdami pakenkti savo rėmėjams, partizanai stengdavosi\nbunkerius įsirengti miške. Ankstyviausi bunkeriai būdavo maži, skirti laikinam prie-\nglobsčiui.
įėjimą reikėdavo kruopščiai užmaskuoti ir kuo rečiau juo naudotis, jį atidarydavo tik naktį. Žiemą\npartizanų judėjimas būdavo labai apribotas, ant sniego pėdsakus aptikti lengva, todėl\nypač vėlesniais rezistencijos metais dažniausiai tekdavo visą žiemą pratūnoti po žeme.