Pagoniškų elementų ir pagoniškųjų tikėjimų integravimas į krikščioniškas praktikas
3 teiginiai2 įrašai1 ryšys
Kadangi lietuviai krikščionybę priėmė palyginti vėlai, mūsų liaudies kultūroje ir tradicijose yra gausu archajiškų, iš pagonybės laikų išlikusių elementų. Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pradžioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės.
Gotika Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pradžioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės. Lokalinių kultų vietos turėjo gyvuoti toliau. Nors pagoniškosios šventvietės egzistuoja kaip alternatyva katalikų bažnyčioms, ir jos jau yra bendros su krikščionybe plėtotės rezultatas. Bažnyčia siekė integruoti pagoniškuosius tikėjimus, nors katalikų šventieji labai iš lėto stūmė pagonių dievus, kurie žmonių sąmonėje dar ilgai gyvavo kartu. Vis dėlto XVI a. pradžioje krikščionybė
Jų yra ir krikščioniškų švenčių, pavyzdžiui, Kalėdų, Velykų ir kt., papročiuose. Galėtume sakyti, kad pagoniškos šventės yra tik „užsiklojusios“ krikščioniškuoju švenčių sluoksniu. Išlikę žilos senovės elementai lemia lietuvių tautosakos, folkloro ir tautodailės savitumą.
Gotika Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pradžioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės. Lokalinių kultų vietos turėjo gyvuoti toliau. Nors pagoniškosios šventvietės egzistuoja kaip alternatyva katalikų bažnyčioms, ir jos jau yra bendros su krikščionybe plėtotės rezultatas. Bažnyčia siekė integruoti pagoniškuosius tikėjimus, nors katalikų šventieji labai iš lėto stūmė pagonių dievus, kurie žmonių sąmonėje dar ilgai gyvavo kartu. Vis dėlto XVI a. pradžioje krikščionybė