Mitologijos aprašymas renkant rašytinius, tautosakinius, etnografinius ir materialius šaltinius
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
T. Narbuto mitologijos tyrimo praktika aprašoma kaip rašytinių paminklų, žmonių padavimų, dainų, archeologinių radinių, tautosakos ir etnografinės medžiagos telkimas bei naudojimas.
Narbutas pratarmėje rašo mitologijos tomui medžiagą sėmęsis iš rašytinių paminklų ir per trisdešimt metų sukaupęs papročių, padavimų bei dainų rinkinį.
Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek\nbuvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra\ndėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne\npraleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa\nties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė\nlobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai,\nmįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos,\nsurinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų\nir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin\nybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį\nprivalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito\nlogija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.
Naudojamų šaltinių atranka ir vertinimu T. Narbutas irgi\nmažai kuo tesiskyrė nuo savo pirmtakų. Kaip buvo įprasta, jis\nnaudojosi senaisiais rašytiniais šaltiniais, savo ir kitų moksli\nninkų tyrinėjimais ir gyvąja tradicija. „Ypač aš stengiausi, nie\nko nepraleisdamas, aprašyti visa, ką paliko rašytosios istori\njos, ką atskleidė senovės mokslininkų tyrimai, ką pavyko su\nrinkti iš žmonių padavimų bei dainų, ką taip pat išsaugojo pa\nminklų liekanos.“ Daugiausia lietuvių mitologijos duomenų\nT. Narbutas sėmėsi iš M. Strijkovskio ir J. Lasickio, prūsų - iš\nK. Hartknocho, latvių - iš Frydricho Stenderio veikalų;
Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek\nbuvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra\ndėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne\npraleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa\nties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė\nlobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai,\nmįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos,\nsurinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų\nir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin\nybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį\nprivalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito\nlogija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.
Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek buvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra dėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne praleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga.
Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek\nbuvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra\ndėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne\npraleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa\nties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė\nlobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai,\nmįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos,\nsurinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų\nir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin\nybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį\nprivalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito\nlogija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.