Santrauka
T. Narbuto mitologijos tyrimo praktika aprašoma kaip rašytinių paminklų, žmonių padavimų, dainų, archeologinių radinių, tautosakos ir etnografinės medžiagos telkimas bei naudojimas.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIX a. pirmoji pusė.
- trukmė: trisdešimt metų trukę tyrimai.
Kas tai
- kategorija: kultūrinė praktika
Atlikimas
- kas atlieka: T. Narbutas ir jo minima kraštotyrinė aplinka.
- kaip atliekama: renkant rašytinius, tautosakinius, etnografinius ir materialius duomenis.
Paskirtis
Nenurodyta.
Kontekstas
Nenurodyta.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas pratarmėje rašo mitologijos tomui medžiagą sėmęsis iš rašytinių paminklų ir per trisdešimt metų sukaupęs papročių, prietarų, padavimų bei dainų rinkinį.
| c-002 | |||||||||
t-002 Įžangos autorius nurodo, kad T. Narbutas mitologijos duomenis rinko iš rašytinių istorijų, mokslinių tyrimų, žmonių padavimų, dainų ir paminklų liekanų.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Naudojamų šaltinių atranka ir vertinimu T. Narbutas irgi mažai kuo tesiskyrė nuo savo pirmtakų. Kaip buvo įprasta, jis naudojosi senaisiais rašytiniais šaltiniais, savo ir kitų moksli ninkų tyrinėjimais ir gyvąja tradicija. „Ypač aš stengiausi, nie ko nepraleisdamas, aprašyti visa, ką paliko rašytosios istori jos, ką atskleidė senovės mokslininkų tyrimai, ką pavyko su rinkti iš žmonių padavimų bei dainų, ką taip pat išsaugojo pa minklų liekanos.“ Daugiausia lietuvių mitologijos duomenų T. Narbutas sėmėsi iš M. Strijkovskio ir J. Lasickio, prūsų - iš K. Hartknocho, latvių - iš Frydricho Stenderio veikalų; taip pat naudojosi Kornelijaus Tacito, Adomo Bremeniečio, Vin cento Kadlubeko, Petro Dusburgiečio, Jeronimo Prahiškio, Erazmo Stelos, Simono Grunau, Kasparo Flenenbergerio, Lu ko Davido, Kasparo Šiuco, Jono Frideriko Rivijaus, Konstan tino Sirvydo ir daugelio kitų senųjų šaltinių pateiktomis žinio mis, savo meto istorikų Johano Foigto, Nikolajaus Karamzi- no, Adomo Naruševičiaus, Tado Cackio, Joachimo Lelevelio, Ksavero Bogušo, kalbininkų Johano Severino Faterio, Samu elio Lindės, Peterio Boleno, Franco Bopo ir daugelio kitų dar bais, archeologų radiniais, savo ir kitų kraštotyrininkų surink ta tautosaka, etnografine medžiaga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Narbutas pratarmėje rašo mitologijos tomui medžiagą sėmęsis iš rašytinių paminklų ir per trisdešimt metų sukaupęs papročių, prietarų, padavimų bei dainų rinkinį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek buvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra dėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne praleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa ties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė lobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin kybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį privalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito logija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |