Metinė sumestinė auka ir ožio jaučio aukojimo apeiga

Santrauka

Narbutas metinę sumestinę auką aprašo kaip metų pabaigos švenčių apeigą, per kurią keli kaimai surinkdavo gėrybių jaučiui ir ožiui pirkti. Narbutas nurodo, kad apie 1520 m. kroniką rašęs Grunau prūsų kaimiečių apeigas pasakojo kaip savo akimis matęs liudytojas.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas metinę sumestinę auką aprašo kaip metų pabaigos švenčių apeigą, per kurią keli kaimai surinkdavo gėrybių jaučiui ir ožiui pirkti. global_id t-189768		c-001
t-002 Narbutas nurodo, kad apie 1520 m. kroniką rašęs Grunau prūsų kaimiečių apeigas pasakojo kaip savo akimis matęs liudytojas. global_id t-189770		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodo, kad apie 1520 m. kroniką rašęs Grunau prūsų kaimiečių apeigas pasakojo kaip savo akimis matęs liudytojas.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Grunau, rašęs savo kroniką apie 1520 metus, pasakoja, kaip savo akimis matęs liudytojas, kadangi jo laikais prūsai kaimiečiai dar slapčia at­ likdavo kai kurias stabmeldiškas apeigas. Pasak jo, vaidila, at­ sisėdęs ant kokios pakylos, kaip iš sakyklos bylodavo žmonėms apie senąją tautos kilmę, garsių didvyrių žygius ir jų dorybes, toliau apie dievų įsakymus, ko jie reikalaują iš žmonių. Paskui buvo dedamos rankos ant ožio galvos, ir toliau apeigos vykda­ vo taip, kaip Strijkovskio aprašyta.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai