t-001vidutinis
Balińskio aiškinimu, Germantas Šventaragio slėnyje vertė miškus lydimais ir plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę Vilnios pakrantėse.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 . Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kro nikininkai Trakų vardą iš medžio tojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė - vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai pul dinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo var das turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigi jęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas. Kryžiuočių ir lietuvių laiškuose XIV amžiuje visur randame lotyniškai - Dux Tracensis, m Twcis, o vokiškai ne kitaip, kaip ūk Trakken, Trakiu. Lietuvių kalboje iki šiol girdime žmonių vartojamą ^°dį „trakas", kuris reiškia lydimus, ikusius iškirtus beržus - išnaikintas beržynėlis!