t-001vidutinis
Balińskio aiškinimu, Germantas Šventaragio slėnyje vertė miškus lydimais ir plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę Vilnios pakrantėse.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 67
Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vėliau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnėje, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę senovinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgyvendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 . Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kronikininkai Trakų vardą iš medžiotojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai puldinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo vardas turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigijęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas. Kryžiuočių ir lietuvių laiškuose XIV amžiuje visur randame lotyniškai - Dux Tracensis, m Twcis, o vokiškai ne kitaip, kaip ūk Trakken, Trakiu. Lietuvių kalboje iki šiol girdime žmonių vartojamą ^°dį „trakas", kuris reiškia lydimus, ikusius iškirtus beržus - išnaikintas beržynėlis!