Po 1557 m. valakų reformos lydimoji žemdirbystė Lietuvoje ėmė nykti, nors XVI-XVII a. aktuose žodis „lydimas“ dar dažnai minėtas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 142
Pradėjus Lietuvoje « valakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip naturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
Lydimoji žemdirbystė rėmėsi ugnies naudojimu, kai išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 141
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feldgraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. Kaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo lydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki pat XVI amž.
Lydimoji žemdirbystė buvo galima, kol nebuvo tvarkomas miškų ūkis ir stambieji žemvaldžiai nevaržė naudojimosi mišku.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 142
Tokia ekstensyvi žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo pradėta tvarkyti miškų ūkis ir kol stambieji žemvaldžiai nesuvaržė laisvės naudotis mišku ir daryti išdagas. Pradėjus Lietuvoje « valakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.).
Lydimoji žemdirbystė rėmėsi miško sklypo išskynimu ir nudeginimu, kad jame būtų įrengtas dirbamas laukas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 141
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feldgraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. Kaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo lydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki pat XVI amž.
Po 1557 m. valakų reformos Lietuvoje lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI–XVII a. aktuose dar minėtas žodis „lydimas“.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 142
Pradėjus Lietuvoje « valakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip naturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.