Santrauka
Lydimoji žemdirbystė rėmėsi išskinto ir nudeginto miško sklypo pavertimu dirbamu lauku. Lietuvoje ji buvo plačiai vartojama iki XVI amžiaus vidurio, po valakų reformos ėmė nykti, bet kai kur išsilaikė net XIX amžiuje.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: kasdienybės praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Lydimoji žemdirbystė rėmėsi miško sklypo išskynimu ir nudeginimu, kad jame būtų įrengtas dirbamas laukas. | c-001 | |
| t-005 Po 1557 m. valakų reformos lydimoji žemdirbystė Lietuvoje ėmė nykti, nors XVI-XVII a. aktuose žodis „lydimas“ dar dažnai minėtas. | c-002 | |
| t-006 Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld graswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin tame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. | c-003 | |
| t-007 Pradėjus Lietuvoje « va lakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem ». | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lydimoji žemdirbystė rėmėsi miško sklypo išskynimu ir nudeginimu, kad jame būtų įrengtas dirbamas laukas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Metalų amžiuje žemės dar bas plėtėsi, juo labiau kad geležinis kirvis padėjo net apaugusius plotus paversti dirva. Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld graswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin tame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. Kaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo lydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki pat XVI amž. vidurio, kol dar daug buvo girių, į kurias niekas nedraudė įkelti kojos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po 1557 m. valakų reformos lydimoji žemdirbystė Lietuvoje ėmė nykti, nors XVI-XVII a. aktuose žodis „lydimas“ dar dažnai minėtas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tokia ekstensyvi žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo pradėta tvarkyti miškų ūkis ir kol stambieji žemvaldžiai nesuvaržė laisvės naudotis mišku ir daryti išdagas. Pradėjus Lietuvoje « va lakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem », «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip naturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld graswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin tame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld graswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin tame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. Kaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo lydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki pat XVI amž.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pradėjus Lietuvoje « va lakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem ».
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pradėjus Lietuvoje « va lakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem », «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip naturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |