paprotys

Lydimoji žemdirbystė

5 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Lydimoji žemdirbystė rėmėsi išskinto ir nudeginto miško sklypo pavertimu dirbamu lauku. Lietuvoje ji buvo plačiai vartojama iki XVI amžiaus vidurio, po valakų reformos ėmė nykti, bet kai kur išsilaikė net XIX amžiuje.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Po 1557 m. valakų reformos lydimoji žemdirbystė Lietuvoje ėmė nykti, nors XVI-XVII a. aktuose žodis „lydimas“ dar dažnai minėtas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pradėjus Lietuvoje « va­\nlakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą\nsu vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė\nnykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas\nžodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym »\nir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip\nnaturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje\nir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
t-002vidutinis

Lydimoji žemdirbystė rėmėsi ugnies naudojimu, kai išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė »\n(vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld­\ngraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin­\ntame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.\nKaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo\nlydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki\npat XVI amž.
t-003vidutinis

Lydimoji žemdirbystė buvo galima, kol nebuvo tvarkomas miškų ūkis ir stambieji žemvaldžiai nevaržė naudojimosi mišku.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tokia ekstensyvi žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo\npradėta tvarkyti miškų ūkis ir kol stambieji žemvaldžiai nesuvaržė\nlaisvės naudotis mišku ir daryti išdagas. Pradėjus Lietuvoje « va­\nlakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą\nsu vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė\nnykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas\nžodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym »\nir kt.).
t-004vidutinis

Lydimoji žemdirbystė rėmėsi miško sklypo išskynimu ir nudeginimu, kad jame būtų įrengtas dirbamas laukas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė »\n(vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld­\ngraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin­\ntame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.\nKaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo\nlydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki\npat XVI amž.
t-005vidutinis

Po 1557 m. valakų reformos Lietuvoje lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI–XVII a. aktuose dar minėtas žodis „lydimas“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pradėjus Lietuvoje « va­\nlakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą\nsu vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė\nnykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas\nžodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym »\nir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip\nnaturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje\nir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)53