Santrauka
Lydimoji žemdirbystė rėmėsi išskinto ir nudeginto miško sklypo pavertimu dirbamu lauku. Lietuvoje ji buvo plačiai vartojama iki XVI amžiaus vidurio, po valakų reformos ėmė nykti, bet kai kur išsilaikė net XIX amžiuje.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: kasdienybės praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Po 1557 m. valakų reformos lydimoji žemdirbystė Lietuvoje ėmė nykti, nors XVI-XVII a. aktuose žodis „lydimas“ dar dažnai minėtas. |
| t-002 Lydimoji žemdirbystė rėmėsi ugnies naudojimu, kai išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. |
| t-003 Lydimoji žemdirbystė buvo galima, kol nebuvo tvarkomas miškų ūkis ir stambieji žemvaldžiai nevaržė naudojimosi mišku. |
| t-004 Lydimoji žemdirbystė rėmėsi miško sklypo išskynimu ir nudeginimu, kad jame būtų įrengtas dirbamas laukas. |
| t-005 Po 1557 m. valakų reformos Lietuvoje lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI–XVII a. aktuose dar minėtas žodis „lydimas“. |