Lydimoji žemdirbystė rėmėsi išskinto ir nudeginto miško sklypo pavertimu dirbamu lauku. Lietuvoje ji buvo plačiai vartojama iki XVI amžiaus vidurio, po valakų reformos ėmė nykti, bet kai kur išsilaikė net XIX amžiuje.
Pradėjus Lietuvoje « va\nlakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą\nsu vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė\nnykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas\nžodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym »\nir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip\nnaturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje\nir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė »\n(vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld\ngraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin\ntame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.\nKaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo\nlydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki\npat XVI amž.
Tokia ekstensyvi žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo\npradėta tvarkyti miškų ūkis ir kol stambieji žemvaldžiai nesuvaržė\nlaisvės naudotis mišku ir daryti išdagas. Pradėjus Lietuvoje « va\nlakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą\nsu vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė\nnykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas\nžodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym »\nir kt.).
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė »\n(vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feld\ngraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskin\ntame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas.\nKaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo\nlydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki\npat XVI amž.
Pradėjus Lietuvoje « va\nlakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą\nsu vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė\nnykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas\nžodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym »\nir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip\nnaturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje\nir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.