Lydimoji žemdirbystė rėmėsi išskinto ir nudeginto miško sklypo pavertimu dirbamu lauku. Lietuvoje ji buvo plačiai vartojama iki XVI amžiaus vidurio, po valakų reformos ėmė nykti, bet kai kur išsilaikė net XIX amžiuje.
Miško gabalas buvo lydimas, ruošiant jį dirvai; tokia žemdirbystė Lietuvoje buvo plačiai taikoma iki XVI amžiaus.
Lydimoji žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo pradėta tvarkyti miškų ūkio ir stambieji žemvaldžiai nesuvaržė laisvės naudotis mišku bei daryti išdagas.
Pradėjus 1557 m. valakų reformą, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti; XVI–XVII amžių aktuose dar dažnai buvo minimas žodis „lydimas“.
Aprašoma istorinė papročio eiga ir taikymo laikotarpis.
Šaltinio autoriaus nurodytos papročio taikymo sąlygos.
Zenono Ivinskio istorinis vertinimas, susijęs su laikotarpiu po 1557 m. valakų reformos.
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feldgraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. Kaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo lydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki pat XVI amž.
Šitaip atsirado ir «lydimoji žemdirbystė » (vokiškai vadinama Brandwirtschaft, Rodungswirtschaft, Feldgraswirtschaft), kada, žemei įdirbti ėmus naudotis ugnimi, išskintame ir nudegintame miško sklype buvo daromas dirbamas laukas. Kaip ir kitur Europoje priešistoriniais laikais, miško gabalo lydimas ruošiant jį dirvai, Lietuvoje buvo plačiai vartojamas iki pat XVI amž.
Pradėjus Lietuvoje « valakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip naturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
Pradėjus Lietuvoje « valakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.). Kai žmogus kėlė koją į didžiuosius girių masyvus ir šitaip naturlandšaftą vertė kulturlandšaftu, daug vietovardžių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje yra surišta su lydimais.
Tokia ekstensyvi žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo pradėta tvarkyti miškų ūkis ir kol stambieji žemvaldžiai nesuvaržė laisvės naudotis mišku ir daryti išdagas. Pradėjus Lietuvoje « valakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem _»,_ «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.).