Lotyniško krikšto privalomumas ir mišrių moterystių draudimas
krikštas
2 teiginiai2 įrašai1 ryšys
1387 metų krikščioninimo politikoje lotyniškasis krikštas tapo privaloma norma visiems naujai besikrikštijantiems. Ši norma buvo sustiprinta mišrių moterysčių draudimu ir galimybe nepaklūstančius versti net kūno bausmėmis.
Stiprindamas lotyniškąjį kryžių Lietuvoje, Algirdaitis trečiuoju dokumentu (II.22) uždraudė naujakrikštams tikybiniu atžvilgiu mišrias moterystes. Lietuviai negalėjo tuoktis ar moterystėje gyventi su rusais ir nekatalikais, kol antroji pusė nebus priėmusi katalikų tikėjimo. Įsakyme buvo įsakmiai pažymėta : jeigu kas butų anksčiau vedęs rusę, ar moteris ištekėjusi už ruso, «turi sekti kataliką, ar katalikę » ir priimti Romos krikštą. Prie to jie « gali būti verčiami net kūno bausmėmis »^20.
Prie to jie « gali būti verčiami net kūno bausmėmis »^20. Savo dokumente Jogaila pareiškė, jog, jo broliams ir visiems Lietuvos didikams sutinkant, jis įsipareigojo visus lietuvių tautos gyventojus, kokioje jie bebūtų sektoje, «patraukti, pašaukti, net jėga priversti » paklusti Romos Bažnyčiai. Lotynišką krikštą padarant lietuviams privalomu ir draudžiant mišrias moterystes, etno (^18) **CDV, I, 29-30 (nr.