Lietuvai tai pavyko padaryti per šimtmetį. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos universitetuose. Šios studijos, o ir apskritai europinės kultūros įsisavinimas davė konkrečių rezultatų XV a. pabaigoje–XVI a. pirmoje pusėje.
Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų. Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma.
Lietuvai tai pavyko padaryti per šimtmetį. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos universitetuose. Šios studijos, o ir apskritai europinės kultūros įsisavinimas davė konkrečių rezultatų XV a. pabaigoje–XVI a. pirmoje pusėje.
Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų. Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma.
Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja. Lietuvos bėda, kad ji dažnu atveju nesuspėjo ar neturėjo galimybių pasiekti „gilesnę“ Europą ir europeizacija baigdavosi lenkėjimu. Ši aplinkybė išryškėjo reformacijos metu, kai buvo pradėta kelti gyvųjų kalbų reikšmė.