Lietuvai tai \npavyko padaryti per šimtmetį. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino \nLietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos uni-\nversitetuose. Šios studijos, o ir apskritai europinės kultūros įsisavinimas \ndavė konkrečių rezultatų XV a. pabaigoje–XVI a. pirmoje pusėje.
Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – at-\nsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų. Tačiau viską nulė-\nmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji \ncivilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos \norganizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos \nperėmimu, ūkio reforma.
Lietuvai tai \npavyko padaryti per šimtmetį. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino \nLietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos uni-\nversitetuose. Šios studijos, o ir apskritai europinės kultūros įsisavinimas \ndavė konkrečių rezultatų XV a. pabaigoje–XVI a. pirmoje pusėje.
Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – at-\nsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų. Tačiau viską nulė-\nmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji \ncivilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos \norganizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos \nperėmimu, ūkio reforma.
Tačiau viską nulė- mė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja. Lietuvos bėda, kad ji dažnu atveju nesuspėjo ar neturėjo galimybių pasiekti „gilesnę“ Europą ir europeizacija baigdavosi lenkėjimu. Ši aplinkybė išryškėjo reformacijos metu, kai buvo pradėta kelti gyvųjų kalbų reikšmė.