paprotys

Lietuvos didikų suvažiavimai, laiškų skaitymas ir ištikimybės priesaikos

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vytautas sukvietė Lietuvos ir Rusios didikus į tarybą, liepė jiems skaityti laišką ir klausė dėl pavaldumo Lenkijai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 160-161

144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. Vytautas, gavęs tą iššūkį, sukviečia Lietuvos ir Rusios didikus į tarybą, liepia jiems skaityti laišką ir klausia: ar jie norį būti pavaldūs Lenkijai ir jai mokėti duoklę? Pasigirsta vi sų kaip vieno balsai, kad jie esą laisvi ir kad jų tėvai niekados nemokėję Lenkijai duoklių - toks buvo atsakymas į tą prama naus Vytauto klausimą.

t-002vidutinis

Jogailos sukviestame Vilniaus suvažiavime Lietuvos ir Rusios didikai prisiekė ištikimybę ir pagalbą kovoje prieš bendrą priešą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 161-162

Tačiau Jogaila norėjo tą vien tik asme niškai Vytauto duotą pasižadėjimą padaryti reikšmingesnį gau damas pačių lietuvių sutikimą ir priesaiką, o Vytautas savo ruožtu siekė ir palikuonims, jeigu jų kada turėtų, garantuoti šio kios tokios naudos, tad suvažiavo į Vilnių karaliaus sukviesti 64 Jahrbücher Johannes Linde.nblatts, P-113. Ta svarbi aplinkybė mūsų is torikams visai nežinoma. 65 Dinaburgo komtūro laiškus, Slapt. Ar chyve. Žr. Il pried. Lenkijos ir Lie tuvos istorikams taip pat nieko apie tą gaisrą mieste nėra žinoma. • — 145 ## Puslapis 162 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos ir Rusios didikai bei žemvaldžiai ir tame suvažiavi me pakiliai prisiekė ištikimybę ir pagalbą kovoje prieš bendrą karaliaus ir Lenkijos Karūnos priešą, o po Vytauto mirties - visos Lietuvos grįžimą į Lenkiją ir paklusnumą ne kokiam ki tam karaliui, o tik Jogailai, tačiau su sąlyga, kad tuo atveju, jeigu Vladislovas Jogaila mirtų nepalikęs įpėdinių, lenkai ne turėtų teisės rinkti karaliaus be Vytauto ir Lietuvos bajorų ži nios bei pritarimo66.