Lietuvos didikų seimai, pasitarimai ir užsienio pasiuntinių priėmimai Vilniuje
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Pagaliau per šį ilgą, tai kos ir saugumo atžvilgiu Vilniui dar pirmutinį Kazimiero valdymo periodą dažni Lietuvos didikų suvažiavimai ir pa sitarimai Vilniuje, užsienio pasiuntinių sambūriai ir su jais sudaromos sutartys suteikė miestui iškilmingumo ir. Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstaty mų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valsty bei36.
Onos bažnyčios statymą, bet abi tos bažnyčios ir bernardinų vienuolynas buvo statomi tik iš medžio ir nepabaigti. Pagaliau per šį ilgą, taikos ir saugumo atžvilgiu Vilniui dar pirmutinį Kazimiero valdymo periodą dažni Lietuvos didikų suvažiavimai ir pasitarimai Vilniuje, užsienio pasiuntinių sambūriai ir su jais sudaromos sutartys suteikė miestui iškilmingumo ir pagausino ištaigingų rūmų, statomų varganai suręstų namų vietoje, skaičių. Goštauto pradėti neramumai Vilniuje, stengiantis atplėšti šį kraštą nuo Lenkijos, o labiausiai siekiant Didžiojoje Kunigaikštystėje įtvirtinti atskirą vietininką bei susilpninti seną ryšį, vertė Kazimierą, kaip jau esame apie tai užsiminę, dažnai Lietuvoje šaukti seimus.
Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstatymų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valstybei36. Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu. Čia 1448 metais su Prūsijos ordinu sudaryta37 garsi sutartis, o po dvidešimties metų (1468 metais) pats didžiojo magistro pavaduotojas Henrikas Plauenas toje Lietuvos sostinėje, kurios sienas jo pirmtakai kadaise įžūliai griovė, žemai lenkėsi prieš galingojo Kazimiero sostą38.