Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

paprotys

Lietuvos didikų seimai, pasitarimai ir užsienio pasiuntinių priėmimai Vilniuje

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kazimiero valdymo laikotarpiu Vilniuje vyko dažni Lietuvos didikų suvažiavimai, pasitarimai, užsienio pasiuntinių priėmimai ir sutarčių sudarymai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 242

Onos bažnyčios staty­ mą, bet abi tos bažnyčios ir bernardinų vienuolynas buvo statomi tik iš medžio ir nepabaigti. Pagaliau per šį ilgą, tai­ kos ir saugumo atžvilgiu Vilniui dar pirmutinį Kazimiero valdymo periodą dažni Lietuvos didikų suvažiavimai ir pa­ sitarimai Vilniuje, užsienio pasiuntinių sambūriai ir su jais sudaromos sutartys suteikė miestui iškilmingumo ir pagau­ sino ištaigingų rūmų, statomų varganai suręstų namų vieto­ je, skaičių. Goštauto pradėti neramumai Vilniuje, stengian­ tis atplėšti šį kraštą nuo Lenkijos, o labiausiai siekiant Didžiojoje Kunigaikštystėje įtvirtinti atskirą vietininką bei susilpninti seną ryšį, vertė Kazimierą, kaip jau esame apie tai užsiminę, dažnai Lietuvoje šaukti seimus.
t-002vidutinis

1464 m. Vilniuje vykęs seimas buvo įsimintinas visai valstybei paskelbtais įstatymais, galiojusiais iki Lietuvos Statuto.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 242

Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstaty­ mų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valsty­ bei36. Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelb­ tas Perekopo chanu. Čia 1448 metais su Prūsijos ordinu su­ daryta37 garsi sutartis, o po dvidešimties metų (1468 me­ tais) pats didžiojo magistro pavaduotojas Henrikas Plauenas toje Lietuvos sostinėje, kurios sienas jo pirmtakai kadaise įžūliai griovė, žemai lenkėsi prieš galingojo Kazimiero sos­ tą38.