Lietuvos didikų seimai, pasitarimai ir užsienio pasiuntinių priėmimai Vilniuje
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Pagaliau per šį ilgą, tai kos ir saugumo atžvilgiu Vilniui dar pirmutinį Kazimiero valdymo periodą dažni Lietuvos didikų suvažiavimai ir pa sitarimai Vilniuje, užsienio pasiuntinių sambūriai ir su jais sudaromos sutartys suteikė miestui iškilmingumo ir. Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstaty mų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valsty bei36.
Onos bažnyčios staty mą, bet abi tos bažnyčios ir bernardinų vienuolynas buvo statomi tik iš medžio ir nepabaigti. Pagaliau per šį ilgą, tai kos ir saugumo atžvilgiu Vilniui dar pirmutinį Kazimiero valdymo periodą dažni Lietuvos didikų suvažiavimai ir pa sitarimai Vilniuje, užsienio pasiuntinių sambūriai ir su jais sudaromos sutartys suteikė miestui iškilmingumo ir pagau sino ištaigingų rūmų, statomų varganai suręstų namų vieto je, skaičių. Goštauto pradėti neramumai Vilniuje, stengian tis atplėšti šį kraštą nuo Lenkijos, o labiausiai siekiant Didžiojoje Kunigaikštystėje įtvirtinti atskirą vietininką bei susilpninti seną ryšį, vertė Kazimierą, kaip jau esame apie tai užsiminę, dažnai Lietuvoje šaukti seimus.
Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstaty mų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valsty bei36. Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelb tas Perekopo chanu. Čia 1448 metais su Prūsijos ordinu su daryta37 garsi sutartis, o po dvidešimties metų (1468 me tais) pats didžiojo magistro pavaduotojas Henrikas Plauenas toje Lietuvos sostinėje, kurios sienas jo pirmtakai kadaise įžūliai griovė, žemai lenkėsi prieš galingojo Kazimiero sos tą38.