Santrauka

Narbutas priesaiką priskyrė aukoms, nes ją laikė geranoriška paties žmogaus sąžinės auka. Narbutas lietuvių priesaikas lygino su antikos priesaikomis ir nurodė formules „dėl Dievo“ bei „Kad aš skradžiai prapultau“.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas priesaiką priskyrė aukoms, nes ją laikė geranoriška paties žmogaus sąžinės auka.
global_idt-189843
c-001
t-002 Narbutas lietuvių priesaikas lygino su antikos priesaikomis ir nurodė formules „dėl Dievo“ bei „Kad aš skradžiai prapultau“.
global_idt-189844
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas lietuvių priesaikas lygino su antikos priesaikomis ir nurodė formules „dėl Dievo“ bei „Kad aš skradžiai prapultau“.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Antikos žmonės duodavo dvejopas priesaikas: vienokią paprastą, kai būdavo prisiekiama kokiam galingam ir kerštingam dievui: Me Hercule, MeJove, tegu Her­ kų lis, Jupiteris bus man maloningas; kitokią su užkeikimu, kreipdamiesi į Stikso vandenis, į pragarą ir kitas mitines pa­ baisas arba į Cezario gyvybę, į jo barzdą, kadangi jo pyktis būdavo toks pat baisus kaip ir anų. Lietuviai savo priesaikas duodavo visai panašiai: visi saky­ davo (tai ir dabar yra kaimiečių paprotys) „dėl Dievo“ (Dali lkw u), taip pat: Kad man Periamas sumusztu; tai reiškė šaukti dievus būti liudytojais. Priesaikos su užkeikimu taip pat dar tebegirdimos, formulė buvo: „Kad aš skradžiai prapultau“ (Kad až skradziuprapoltu).

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai