Santrauka
Narbutas teigė, kad seniausioji lietuvių religija buvusi azijinė indiška, o dangaus kūnai, ugnis, vanduo ir žemė garbinti pagal budistų ir persų taisykles.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas teigė, kad seniausioji lietuvių religija buvusi azijinė indiška, o dangaus kūnai, ugnis, vanduo ir žemė garbinti pagal budistų ir persų taisykles.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas teigė, kad seniausioji lietuvių religija buvusi azijinė indiška, o dangaus kūnai, ugnis, vanduo ir žemė garbinti pagal budistų ir persų taisykles.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Išnagrinėję visą lietuvių mitologijos sistemą, lengvai pa stebime, kad seniausioji lietuvių religija buvo azijinė - indiš ka: dangaus kūnai ir elementai, tai yra ugnis, vanduo, žemė, 84
Puslapis 84
buvo garbinami pagal budistų ir senovės persų - iš budizmo kilusio Zoroastro mokymo sekėjų - taisykles. Tas tikėjimas V amžiaus pabaigoje arba VI amžiaus pradžioje kažkokiu bū du susigiminiavo su senovės romėnų tikyba, tikriausiai ne itin svetima lietuvių protėviams dėl jų kraujo giminystės ir santy kių rytuose su graikais2. Kadangi lietuvių gentys nuolatos pa laikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religi nių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pa kankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitolo giją kildina iš skandinavų.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |