Lietuvių aukštosios kultūros kūrimas ir liaudies švietimas gimtąja kalba
4 teiginiai3 įrašai1 ryšys
Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu.
Parašytas ir išleistas tiems laikams novatoriškas elementorius lietuvių kalba (žemaičių tarme), poetas Simonas Stanevičius (1799–1848) išleido poezijos knygą, kurioje buvo ir eilėraštis „Šlovė žemaičių“ – kone šio sąjūdžio himnas ar poetinis manifestas, teigęs, kad žemaičių (lietuvių), kaip tautos, palaidoti nepavyks. Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais. Vėliau S. Daukantas persikėlė į Sankt Peterburgą, įsidarbino Rusijos valstybės Senato archyve, kad galėtų prieiti prie ten saugomų Lietuvos istorijos dokumentų, parašė lietuvių kalba dar dvi dideles Lietuvos istorijos knygas, išleido plačią beletrizuotą etninių lietuvių kultūros studiją „Būdas senovės lietuvių, žemaičių ir kalnėnų“, seriją švietėjiškų, Simonas Daukantas. Dail. J. Zenkevičius, 1850 m.
Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę žemaičių inteligentai susitarė plėtoti aukštąją kultūrą lietuvių kalba ir rūpintis liaudies švietimu gimtąja kalba.
Karaliaučiuje žymaus mokslininko Liudviko Rėzos išleista prieš kelis dešimtmečius mirusio Mažosios Lietuvos pastoriaus lietuvio Kristijono Donelaičio parašyta poema „Metai“ (su vertimu į vokiečių kalbą). Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi).
Karaliaučiuje žymaus mokslininko Liudviko Rėzos išleista prieš kelis dešimtmečius mirusio Mažosios Lietuvos pastoriaus lietuvio Kristijono Donelaičio parašyta poema „Metai“ (su vertimu į vokiečių kalbą). Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi).
Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi). Ši grupelė ir laikoma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.