Paprotys

Lietuvių aukštosios kultūros kūrimas ir liaudies švietimas gimtąja kalba

4 teiginiai3 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Lietuvių kalba buvo išleistas novatoriškas elementorius, o Simonas Stanevičius išleido poezijos knygą su eilėraščiu „Šlovė žemaičių“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111-112

Parašytas ir išleistas tiems laikams novatoriškas elementorius lietuvių kalba (žemaičių tarme), poetas Simonas Stanevičius (1799–1848) išleido poezijos knygą, kurioje buvo ir eilėraštis „Šlovė žemaičių“ – kone šio sąjūdžio himnas ar poetinis manifestas, teigęs, kad žemaičių (lietuvių), kaip tautos, palaidoti nepavyks. Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais. Vėliau S. Daukantas persikėlė į Sankt Peterburgą, įsidarbino Rusijos valstybės Senato archyve, kad galėtų prieiti prie ten saugomų Lietuvos istorijos dokumentų, parašė lietuvių kalba dar dvi dideles Lietuvos istorijos knygas, išleido plačią beletrizuotą etninių lietuvių kultūros studiją „Būdas senovės lietuvių, žemaičių ir kalnėnų“, seriją švietėjiškų, Simonas Daukantas. Dail. J. Zenkevičius, 1850 m.
t-002vidutinis

Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę žemaičių inteligentai susitarė plėtoti aukštąją kultūrą lietuvių kalba ir rūpintis liaudies švietimu gimtąja kalba.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

Karaliaučiuje žymaus mokslininko Liudviko Rėzos išleista prieš kelis dešimtmečius mirusio Mažosios Lietuvos pastoriaus lietuvio Kristijono Donelaičio parašyta poe­ma „Metai“ (su vertimu į vokiečių kalbą). Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi).
t-003vidutinis

Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę inteligentai siekė plėtoti aukštąją kultūrą lietuvių kalba ir rūpintis liaudies švietimu gimtąja kalba.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

Karaliaučiuje žymaus mokslininko Liudviko Rėzos išleista prieš kelis dešimtmečius mirusio Mažosios Lietuvos pastoriaus lietuvio Kristijono Donelaičio parašyta poe­ma „Metai“ (su vertimu į vokiečių kalbą). Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi).
t-004vidutinis

Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir kiti žemaičių inteligentai plėtojo aukštąją kultūrą lietuvių kalba.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi). Ši grupelė ir laikoma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.