Po barščių valgomas aguonų pienas su šližikais.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 155 (PDF 153)
Toliau seka šaltas valgis: aguonų pienas, pasaldintas cukrumi ar medumi, į tą pieną pridėta „šližikų“.
Paprotys
Kūčių dienos ir vakarienės apeigos
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Teiginiai ir įrodymai
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
Kūčių dieną krosnis kūrenama du kartus, kad būtų paruošti valgiai šventėms ir pačioms Kūčioms.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 153 (PDF 151)
Kūčių dieną krosnis kuriama du sykiu: iš ryto ir popiet, nes reikia pasitiekti įvairių valgymų šventėms ir skyrium šiai dienai — Kūčioms.
Po Kūčių samdininkams baigdavosi tarnybos metai ir jie tapdavo svečiais.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 155 (PDF 153)
Po Kūčių samdininkams baigėsi tarnybos metai. Jie pasirėdę jau savo drapanomis, jie dabar svečiai.
Kūčioms ruošiami pasninkiniai ir šventiniai valgiai, tarp jų sausi barščiai su baravykais.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 153 (PDF 151)
Kepama žąsiena, kiaulienos kumpiai, kviečių ir miežių ragaišiai, verdama košeliena. Be to, dar verdami sausi barščiai su baravykais Kūčioms.
Per Kūčių vakarienę šeimininkas laužo plotkus, juos deda į barščius, o visi valgo iš vieno dubens.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 154 (PDF 152)
Šeimininkas laužia ir dalija „plotkus“, kiekvienam po pusę, likusius „plotkus“ suplėšo į cvikliukus ir supila į barščius.