Po barščių valgomas aguonų pienas su šližikais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Toliau seka šaltas valgis: aguonų pienas, pasaldintas cukrumi ar medumi, į tą pieną pridėta „šližikų“.
paprotys
Kūčių dienos ir vakarienės apeigos
4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Kūčių dieną du kartus kūrenama krosnis, ruošiami pasninkiniai valgiai, laužomi plotkai, iš vieno dubens valgomi barščiai, o po Kūčių samdininkai tampa svečiais.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
Kūčių dieną krosnis kūrenama du kartus, kad būtų paruošti valgiai šventėms ir pačioms Kūčioms.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Kūčių dieną krosnis kuriama du sykiu: iš ryto ir popiet, nes reikia pasitiekti įvairių valgymų šventėms ir skyrium šiai dienai — Kūčioms.
Po Kūčių samdininkams baigdavosi tarnybos metai ir jie tapdavo svečiais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Po Kūčių samdininkams baigėsi tarnybos metai. Jie pasirėdę jau savo drapanomis, jie dabar svečiai.
Kūčioms ruošiami pasninkiniai ir šventiniai valgiai, tarp jų sausi barščiai su baravykais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Kepama žąsiena, kiaulienos kumpiai, kviečių ir miežių ragaišiai, verdama košeliena. Be to, dar verdami sausi barščiai su baravykais Kūčioms.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas