Santrauka
1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks pedicija patraukė į Prūsiją.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks pedicija patraukė į Prūsiją. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks pedicija patraukė į Prūsiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks pedicija patraukė į Prūsiją. Atskirus pulkus vedė: Silezijos kunigaikštis Bernardas iš Svidnicos, grafas Geroldzekas iš Švabijos, abu Reino grafai iš Julicho ir Vildenbergo, didikai iš Lichtenbergo, taip pat Plihta su savo broliu iš Čekijos ir daug kitų riterių. Prie šio būrio prisijungė krašto magistras Fridrichas fon Vildenbergas, visi ginkluoti krašto žmonės; šis, apimtas didelio ryžto tas pajėgas panaudoti reikšmin gam žygiui, nukreiptam prieš pagonis, stojęs šimto penkias dešimties Ordino riterių priešakyje, visą tą guotą nuvedė į Vaikius Žemaitijoje. Belaisvių ėmimas, krašto niokojimas bei plėšikavimas, kaip ir per ankstesnius puolimus, buvo vie ninteliai žygio tikslai. Vaikių krašte buvo šventoji giria, ku ri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pasta tais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |