Pirmieji krikščioniški Lietuvos valdovai patys organizavo kryžiaus žygius prieš totorius; Vytautas organizavo vieną iš tokių žygių. 1429 m. Lucko suvažiavime pas Vytautą rinkosi Vidurio ir Rytų Europos valdovai.
Šaltinio autoriaus aprašymas apie ankstyvuosius krikščioniškus Lietuvos valdovus ir Vytauto laikotarpį.
Vytautas kryžiaus žygį organizavo reaguodamas į Serbijos sunaikinimą prie Kosovo 1389 m.; 1429 m. Lucko suvažiavime buvo svarstomas Osmanų imperijos keliamas pavojus.
Šaltinio autoriaus nurodytas istorinis ir politinis kontekstas.
Pirmieji krikščioniški Lietuvos valdovai, siekdami įrodyti, kad yra „principes christiani“, organizavo kryžiaus žygius prieš totorius ir formavo „antemurale Christianitatis“ ideologiją.
Šaltinio autoriaus vertinimas apie valdovų siekį įrodyti savo krikščionišką statusą ir formuoti ideologiją.
Taigi, jei visa ankstyvoji Lietuvos istorija - tai siekis išlikti žūtbūtinėje kovoje prieš kryžiuočių ekspansiją ir įsigyti vietą Europoje, tai jau Žalgiryje (1410) kovota ne prieš Vakarų civilizaciją, o už teisę būti joje, nes vokiečių ordinai buvo jai palikę tik barjero tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Jau pirmieji krikščioniški Lietuvos valdovai, siekdami įrodyti, kad jie yra „principes christiani“, patys pradeda organizuoti kryžiaus žygius prieš totorius, formuodami „antemurale Christianitatis“ ideologiją. Garsiajame Lucko suvažiavime 1429 m.
Vytautas ir pats buvo reagavęs į Serbijos sunaikinimą prie Kosovo (1389) - organizavo analogišką Nikopoliui (1396) kryžiaus žygį, pasibaigusį taip pat pralaimėjimu 1399 m. prie Vorsklos. Švitrigaila popiežiui net rašys, kad Lietuva yra „ant viso krikščionių pasaulio sienos“ (in finibus totius Christianitatis).
Taigi, jei visa ankstyvoji Lietuvos istorija - tai siekis išlikti žūtbūtinėje kovoje prieš kryžiuočių ekspansiją ir įsigyti vietą Europoje, tai jau Žalgiryje (1410) kovota ne prieš Vakarų civilizaciją, o už teisę būti joje, nes vokiečių ordinai buvo jai palikę tik barjero tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Jau pirmieji krikščioniški Lietuvos valdovai, siekdami įrodyti, kad jie yra „principes christiani“, patys pradeda organizuoti kryžiaus žygius prieš totorius, formuodami „antemurale Christianitatis“ ideologiją. Garsiajame Lucko suvažiavime 1429 m.
Taigi, jei visa ankstyvoji Lietuvos istorija - tai siekis išlikti žūtbūtinėje kovoje prieš kryžiuočių ekspansiją ir įsigyti vietą Europoje, tai jau Žalgiryje (1410) kovota ne prieš Vakarų civilizaciją, o už teisę būti joje, nes vokiečių ordinai buvo jai palikę tik barjero tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Jau pirmieji krikščioniški Lietuvos valdovai, siekdami įrodyti, kad jie yra „principes christiani“, patys pradeda organizuoti kryžiaus žygius prieš totorius, formuodami „antemurale Christianitatis“ ideologiją. Garsiajame Lucko suvažiavime 1429 m.
Jau pirmieji krikščioniški Lietuvos valdovai, siekdami įrodyti, kad jie yra „principes christiani“, patys pradeda organizuoti kryžiaus žygius prieš totorius, formuodami „antemurale Christianitatis“ ideologiją. Garsiajame Lucko suvažiavime 1429 m. pas Vytautą rinkosi Vidurio ir Rytų Europos valdovai svarstyti jau nebe Kryžiuočių ordino, o Osmanų imperijos keliamo pavojaus. Vytautas ir pats buvo reagavęs į Serbijos sunaikinimą prie Kosovo (1389) - organizavo analogišką Nikopoliui (1396) kryžiaus žygį, pasibaigusį taip pat pralaimėjimu 1399 m. prie Vorsklos.