paprotys

Klaipėdos nacių antivalstybinė propaganda, susirinkimų terorizavimas ir žydų puldinėjimas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Klaipėdos krašto vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus ir puldinėjo žydus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 179

Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikū- rusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus. Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.

t-002vidutinis

1934 m. liepą–1935 m. kovą Kaune vykęs teismas buvo pirmasis Europoje vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 180

Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirma- sis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos na- rių teismas už antivalstybinę veiklą. Procesą stebėjo daugybė žurnalistų iš Vakarų Europos. Jie galėjo plačiai susipažinti su nacių teroristiniais ir propagandiniais veiksmais ir informuoti apie tą pavojų savo skaitytojus. Surinkta 34 tomai kaltinamosios medžiagos, teismo salės pasienyje išri- kiuota 300 dėžių su įrodymais: svastikomis, vėliavomis, smogikų unifor- momis, instrukcijomis, lapeliais, ginklais. Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai.