Santrauka
Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. | c-001 | |
| t-002 Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikū- rusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus. Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirma- sis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos na- rių teismas už antivalstybinę veiklą. Procesą stebėjo daugybė žurnalistų iš Vakarų Europos. Jie galėjo plačiai susipažinti su nacių teroristiniais ir propagandiniais veiksmais ir informuoti apie tą pavojų savo skaitytojus. Surinkta 34 tomai kaltinamosios medžiagos, teismo salės pasienyje išri- kiuota 300 dėžių su įrodymais: svastikomis, vėliavomis, smogikų unifor- momis, instrukcijomis, lapeliais, ginklais. Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |