Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

paprotys

Karaliaus vainikavimo ir patepimo apeigos pagal ordines

6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Zigmanto teisininkų delegacija aiškino Vytautui, kad karaliaus vainikavimui popiežiaus sutikimas nereikalingas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 380

Tuo tarpu imp. Zigmantas pirma išsiuntė teisininkų delegaciją, kuriai vadovavo Vienos univ. dr. Baptista Cigala^16. Ji turėjo išsklaidyti Vytauto abejones dėl ceremonialo ir išaiškinti, jog karaliaus vainikavimnisi popiežiaus sutikimas nesąs reikalingas.
t-002vidutinis

Zigmantas įrodinėjo, kad Vytautui vainiką gali suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, remdamasis karalių vainikavimu be patepimo.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 381

Nurodydamas eilę pavyzdžių,\nkur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate­\npimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui\nvainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t. y.\njis pats.
t-003vidutinis

Zigmantas teigė, kad Vytautui karaliaus vainiką galėjo suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 381

Nurodydamas eilę pavyzdžių,\nkur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate­\npimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui\nvainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t. y.\njis pats.
t-004

Pagal ordines vainikuotas ir šventais aliejais pateptas valdovas turėjo prisidėti prie Kristaus karalystės platinimo žemėje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 35

(^28) ĮVADAS pats Kriavo aktas, jeigu dėl žinomojo teksto tikrumo ir niekas daugiau nekeltų abejonių^9. Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini­ kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško valdovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.
t-005

Pagal ordines vainikuotas ir šventais aliejais pateptas krikščioniškas valdovas turėjo platinti tikėjimą ir ginti Bažnyčią.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 35

«ordines », vaini­\nkuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio\nnaujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško\nvaldovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje.\nPačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji\ndiadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik\ntikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti.
t-006vidutinis

Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 35

Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji diadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik tikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti. Šitokiomis min­ timis vadovavosi ir popiežius Inocentas IV-sis, kai jis tuo pačiu laiku karaliaus titulus suteikė Lietuvos Mindaugui ir Haličo-Valui- nės kunigaikščiui Danieliui, Romano sūnui (1254).