Karaliaus vainikavimo ir patepimo apeigos pagal ordines
6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Ji turėjo išsklaidyti Vytauto abejones dėl ceremonialo ir išaiškinti, jog karaliaus vainikavimnisi popiežiaus sutikimas nesąs reikalingas.
Tuo tarpu imp. Zigmantas pirma išsiuntė teisininkų delegaciją, kuriai vadovavo Vienos univ. dr. Baptista Cigala^16. Ji turėjo išsklaidyti Vytauto abejones dėl ceremonialo ir išaiškinti, jog karaliaus vainikavimnisi popiežiaus sutikimas nesąs reikalingas.
Nurodydamas eilę pavyzdžių,\nkur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate\npimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui\nvainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t. y.\njis pats.
Nurodydamas eilę pavyzdžių,\nkur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate\npimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui\nvainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t. y.\njis pats.
Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji diadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik tikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti. Šitokiomis min timis vadovavosi ir popiežius Inocentas IV-sis, kai jis tuo pačiu laiku karaliaus titulus suteikė Lietuvos Mindaugui ir Haličo-Valui- nės kunigaikščiui Danieliui, Romano sūnui (1254).
(^28) ĮVADAS pats Kriavo aktas, jeigu dėl žinomojo teksto tikrumo ir niekas daugiau nekeltų abejonių^9. Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško valdovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.
«ordines », vaini\nkuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio\nnaujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško\nvaldovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje.\nPačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji\ndiadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik\ntikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti.