paprotys

Karaliaus vainikavimo ir patepimo apeigos pagal ordines

6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini­ kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Ji turėjo išsklaidyti Vytauto abejones dėl ceremonialo ir išaiškinti, jog karaliaus vainikavimnisi popiežiaus sutikimas nesąs reikalingas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Zigmanto teisininkų delegacija aiškino Vytautui, kad karaliaus vainikavimui popiežiaus sutikimas nereikalingas.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

Zigmantas įrodinėjo, kad Vytautui vainiką gali suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, remdamasis karalių vainikavimu be patepimo.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Zigmantas teigė, kad Vytautui karaliaus vainiką galėjo suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji diadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik tikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti. Šitokiomis min­ timis vadovavosi ir popiežius Inocentas IV-sis, kai jis tuo pačiu laiku karaliaus titulus suteikė Lietuvos Mindaugui ir Haličo-Valui- nės kunigaikščiui Danieliui, Romano sūnui (1254).

Pagal ordines vainikuotas ir šventais aliejais pateptas valdovas turėjo prisidėti prie Kristaus karalystės platinimo žemėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^28) ĮVADAS pats Kriavo aktas, jeigu dėl žinomojo teksto tikrumo ir niekas daugiau nekeltų abejonių^9. Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini­ kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško valdovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.

Pagal ordines vainikuotas ir šventais aliejais pateptas krikščioniškas valdovas turėjo platinti tikėjimą ir ginti Bažnyčią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

«ordines », vaini­\nkuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio\nnaujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško\nvaldovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje.\nPačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji\ndiadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik\ntikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)65