Karaliaus vainikavimo ir patepimo apeigos pagal ordines

Santrauka

Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini­ kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Ji turėjo išsklaidyti Vytauto abejones dėl ceremonialo ir išaiškinti, jog karaliaus vainikavimnisi popiežiaus sutikimas nesąs reikalingas.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Pagal ordines vainikuotas ir šventais aliejais pateptas valdovas turėjo prisidėti prie Kristaus karalystės platinimo žemėje.		c-001
t-002 Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.		c-002
t-003 Zigmanto teisininkų delegacija aiškino Vytautui, kad karaliaus vainikavimui popiežiaus sutikimas nereikalingas.		c-003
t-004 Zigmantas teigė, kad Vytautui karaliaus vainiką galėjo suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius.		c-004
t-005 Nurodydamas eilę pavyzdžių, kur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate­ pimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui vainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Pagal ordines vainikuotas ir šventais aliejais pateptas valdovas turėjo prisidėti prie Kristaus karalystės platinimo žemėje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^28) ĮVADAS pats Kriavo aktas, jeigu dėl žinomojo teksto tikrumo ir niekas daugiau nekeltų abejonių^9. Kai ano meto valdovas, remiantis popiežiaus bule, būdavo ceremoningai, pagal nusistovėjusią tvarką, vad. «ordines », vaini­ kuojamas karaliumi ir patepamas šventais aliejais^10 , tai tokio naujo, kaip tada nuolat sakyta, «iš Dievo malonės », krikščioniško valdovo pareiga buvo prisidėti platinti Kristaus karalystę žemėje. Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pačios karūnavimo apeigos skaitėsi sakramentu. Tad ir karališkoji diadema turėjo ypatingos sakralinės reikšmės : ji įpareigojo ne tik tikėjimą skleisti, bet dar ir pačią Bažnyčią ginti. Šitokiomis min­ timis vadovavosi ir popiežius Inocentas IV-sis, kai jis tuo pačiu laiku karaliaus titulus suteikė Lietuvos Mindaugui ir Haličo-Valui- nės kunigaikščiui Danieliui, Romano sūnui (1254).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Zigmanto teisininkų delegacija aiškino Vytautui, kad karaliaus vainikavimui popiežiaus sutikimas nereikalingas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo tarpu imp. Zigmantas pirma išsiuntė teisininkų delegaciją, kuriai vadovavo Vienos univ. dr. Baptista Cigala^16. Ji turėjo išsklaidyti Vytauto abejones dėl ceremonialo ir išaiškinti, jog karaliaus vainikavimnisi popiežiaus sutikimas nesąs reikalingas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Zigmantas teigė, kad Vytautui karaliaus vainiką galėjo suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^374) III skyrius: valstybės suklestėjimas buvo rašęs — esąs civilinis aktas, kur vyskupo patepimas, kaip bažnytinė ceremonija, nesąs būtinas. Nurodydamas eilę pavyzdžių, kur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate­ pimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui vainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t. y. jis pats. Cigalos delegacija turėjo sugriauti tezes, kurias savo trak­ tate buvo iškėlę Krokuvos profesoriai, įrodinėdami, jog Zigmantas neturįs teisės niekam suteikti vainiko.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Nurodydamas eilę pavyzdžių, kur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate­ pimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui vainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nurodydamas eilę pavyzdžių, kur krikščionių karaliai atlieką vainikavimąsi be vyskupiško pate­ pimo, Zigmantas, kaip ir jo delegacija, turėjo įrodyti, jog Vytautui vainiką galįs suteikti ir Romoje nevainikuotas imperatorius, t. y. jis pats.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai