Kalendorinių švenčių laikymasis ir prekybos draudimas Vilniuje

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lygiai taip pat įžvalgiai karalius užkirto kelią jau pradėjusiems Vilniuje reikštis piktnaudžiavimams ir maištams dėl pataisyto kalendoriaus įvedimo. Graikų apeigų išpažinėjai karaliaus autoritetu buvo apsaugoti nuo stojimo prieš teismus šventomis dienomis pagal senąjį kalendorių, ir visas abiejų tikėjimų - katalikų ir graikų - apeigas stengtasi kuo rimčiau saugoti nuo pažeidimų67. Toks santūrus ir teisingas Batoro elgesys tikėjimo laisvės atžvilgiu, abiejose pusėse siaučiant aršiems bruzdėjimams, 66 O s i ń s k i, O życiu i pismach X. Piotra Skargi, 1. 21. 67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubinsk i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje", p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis karaliaus Stepono sprendimas: Decretum relationum Stephani Regis Poloniae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Reliacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vilniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įprastas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyventojams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks. Graikų tikėjimo Vilniaus pirkliai apskundė karaliui Stanislovą Sabiną (Sabinus), daktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad jis, pažeisdamas pirkliams skirtas privilegijas, balandžio 7 dieną, pirmadienį, išsiuntė miesto sargybos viršininką (Praefectum Lictorum Civitatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su padėjėjais į mėsines, kur nuo seno pardavinėdavo įvairias prekes, be priežasties sužalojo pirklius ir atėmė daug prekių. Pirkliai reikalą išdėstė per įgaliotinius: Eustachijų Sidorovičių ir Grigalių Čiškovičių, statytinį, o vaitas atvyko pats. Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai nepadaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes. Tad vaito pareigos suteikė jam teisę sutramdyti šią savivalę ir pritaikyti paniekintą 1583 metų lapkričio 26 dieną karaliaus išleistą raštą, kuriuo apskritai visiems draudžiama švenčių dienomis pagal naująjį kalendorių atidaryti krautuves ir pardavinėti prekes. O šie pirkliai, nors po keletą kartų buvo padėjėjų įspėti, ne tik jų nepaklausė, bet dar ir sumušė vaito pasiuntinius. Pagaliau vaitas įrodė, kad paimtos rusų prekės ne tik nesiekė 2 000 auksinų, kaip anie įvertino, bet vos dvidešimt, ką pats matęs, įsakęs juos miesto sargybiniams 295 ## Puslapis 312 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS be to, jo tėviška globa, skiriama lygiai visiems luomams, leido prasiskleisti visoms pramonės šakoms senojoje Jogailaičių buveinėje. Jo laikais gerokai išaugo spaustuvių skaičius Vilniuje. Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lietuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustuvė visų pirma spausdino slaviškas knygas68. Iš lenkiškų ir lotyniškų spaustuvių, be aukščiau paminėtos Radvilų, o paskui jėzuitų, apie 1580 metus klestėjo: evangelikų reformatų Danieliaus iš Lenčicos, globojama Minsko kašteliono Jono Hlebavičiaus bei Jono Karcano69, ir Kasparo Vilkovskio spaustuvės, be paliovos spausdinusios knygas evangelikams ir katalikams. Šiuo Vilniui palankiu laikotarpiu, beje, kaip pas jį atnešti, be to, reikalavo, kad pirkliai, kaip karaliaus įsakymo laužytojai, būtų nubausti. Karalius su savo taryba paskelbė, kad vaitas nuo bylos atleidžiamas, patvirtindami, kad visų Viešpaties Jėzaus, Švč. Mergelės, Šv. Apaštalų ir kitų švenčių be išimties visi, pagal naująjį Romos kalendorių, laikytųsi.