Santrauka
Lygiai taip pat įžvalgiai karalius užkirto kelią jau pradėjusiems Vilniuje reikštis piktnaudžiavimams ir maištams dėl pataisyto kalendoriaus įvedimo.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lygiai taip pat įžvalgiai karalius užkirto kelią jau pradėjusiems Vilniuje reikštis piktnaudžiavimams ir maištams dėl pataisyto kalendoriaus įvedimo. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lygiai taip pat įžvalgiai karalius užkirto kelią jau pradėjusiems Vilniuje reikštis piktnaudžiavimams ir maištams dėl pataisyto kalendoriaus įvedimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lygiai taip pat įžvalgiai karalius užkirto kelią jau pradėjusiems Vilniuje reikštis piktnaudžiavimams ir maištams dėl pataisyto kalendoriaus įvedimo. Graikų apei gų išpažinėjai karaliaus autoritetu buvo apsaugoti nuo sto jimo prieš teismus šventomis dienomis pagal senąjį kalen dorių, ir visas abiejų tikėjimų - katalikų ir graikų - apeigas stengtasi kuo rimčiau saugoti nuo pažeidimų67. Toks santūrus ir teisingas Batoro elgesys tikėjimo laisvės atžvilgiu, abiejose pusėse siaučiant aršiems bruzdėjimams, 66 O s i ń s k i, O życiu i pismach X. Piot ra Skargi, 1. 21. 67 Be karaliaus Stepono laiškų, rašytų dėl kalendorinių ginčų, Dubins- k i o išspausdintų „Vilniaus miesto privilegijų rinkinyje”, p. 149 ir 150, dar miesto archyve yra reliacinis ka raliaus Stepono sprendimas: Decre tum relationum Stephani Regis Polo- niae inter nonnullos mercatores vilnenses et advocatum Vilnensem ex seriis partium controversiis anno 1586 die 11 Julii latum, quo festa solemnia juxta novum calendarium ab omnibus incolis civitatis vilnensis in ea qua par est reverentia haberi demandantur [Re liacinis Lenkijos karaliaus Stepono sprendimas dėl tarp kai kurių Vil niaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių rimtų prieštaravimų, išleistas 1586 metų liepos 11 dieną, kuriuo įpras tas šventes pagal naują kalendorių įsakoma visiems Vilniaus gyvento jams su lygiai tokia pačia pagarba švęsti]; jo turinys yra toks. Graikų ti kėjimo Vilniaus pirkliai apskundė karaliui Stanislovą Sabiną (Sabinus), daktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad jis, pažeisdamas pirkliams skirtas privilegijas, balandžio 7 dieną, pir madienį, išsiuntė miesto sargybos viršininką (Praefectum Lictorum Civi tatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su padėjėjais į mėsines, kur nuo seno pardavinėdavo įvairias prekes, be priežasties sužalojo pirklius ir atėmė daug prekių. Pirkliai reikalą išdėstė per įgaliotinius: Eustachijų Sidoro- vičių ir Grigalių Čiškovičių, statyti nį, o vaitas atvyko pats. Pirmiausia vaitas įrodė nieko savavališkai ne padaręs, kadangi pirkliai,Velykų dieną, pagal pataisytą kalendorių, nekreipdami dėmesio į katalikiškas šventes, išdrįso pardavinėti prekes. Tad vaito pareigos suteikė jam teisę sutramdyti šią savivalę ir pritaikyti paniekintą 1583 metų lapkričio 26 dieną karaliaus išleistą raštą, kuriuo apskritai visiems draudžiama šven čių dienomis pagal naująjį kalendo rių atidaryti krautuves ir pardavinė ti prekes. O šie pirkliai, nors po keletą kartų buvo padėjėjų įspėti, ne tik jų nepaklausė, bet dar ir sumušė vaito pasiuntinius. Pagaliau vaitas įrodė, kad paimtos rusų prekės ne tik nesiekė 2 000 auksinų, kaip anie įver tino, bet vos dvidešimt, ką pats ma tęs, įsakęs juos miesto sargybiniams 295
Puslapis 312
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS be to, jo tėviška globa, skiriama lygiai visiems luomams, lei do prasiskleisti visoms pramonės šakoms senojoje Jogailai- čių buveinėje. Jo laikais gerokai išaugo spaustuvių skaičius Vilniuje. Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lie tuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustu vė visų pirma spausdino slaviškas knygas68. Iš lenkiškų ir lotyniškų spaustuvių, be aukščiau paminėtos Radvilų, o pas kui jėzuitų, apie 1580 metus klestėjo: evangelikų reformatų - Danieliaus iš Lenčicos, globojama Minsko kašteliono Jono Hlebavičiaus bei Jono Karcano69, ir Kasparo Vilkovskio spaustuvės, be paliovos spausdinusios knygas evangelikams ir katalikams. Šiuo Vilniui palankiu laikotarpiu, beje, kaip pas jį atnešti, be to, reikalavo, kad pirkliai, kaip karaliaus įsakymo lau žytojai, būtų nubausti. Karalius su savo taryba paskelbė, kad vaitas nuo bylos atleidžiamas, patvirtindami, kad visų Viešpaties Jėzaus, Švč. Mer gelės, Šv. Apaštalų ir kitų švenčių be išimties visi, pagal naująjį Romos ka lendorių, laikytųsi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |