Santrauka
Narbutas rašo, kad kaimo žmonės pašventintas žoles laikė apsauga nuo nelaimių, baimių, piktų dvasių, ligų, krušos ir žaibo debesų.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašo, kad kaimo žmonės pašventintas žoles laikė apsauga nuo nelaimių, baimių, piktų dvasių, ligų, krušos ir žaibo debesų.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas rašo, kad kaimo žmonės pašventintas žoles laikė apsauga nuo nelaimių, baimių, piktų dvasių, ligų, krušos ir žaibo debesų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gėlės Lietuvoje, kaip kadaise pas graikus ir romėnus, buvo ypatinga švenčių ir puo tų puošmena. Dar dabar kaimo žmonės daug vilčių deda į žo les, pašventintas įvairiais metų laikais, - ne gydymo, bet tam tikro jų panaudojimo prieš įvairius nelaimingus nutikimus ir įsikalbėtas baimes požiūriu. Švento Jono, Kalėdų, Švenčiau siosios mergelės į dangų ėmimo šventės, vadinamos Žolinės atlaidais, proga neša pašventinti žoles, daržoves, vaisius ir juos laiko, kad saugotų namus nuo piktų dvasių; jų dūmais nuveja mos šalin kai kurios ligos, atnešamos blogų vėjų, krušos ir žai bų debesys, tokių žolių ryšelis įnirusiems įdedamas į pagalvę ir atliekami įvairūs kerėjimai, kurie yra senųjų Pergrubės gar binimo apeigų liekanos.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |