Santrauka
10 Gedimino ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis, užmegzti jo dukrų ve- . Visiems svetimšaliams yrs atviri pas mus vedantys keliai, be jokių muitų ir mokesčių, per Ma zovijos kunigaikščio Boleslovo žemę, valia laisvai ir sau giai vykti.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 10 Gedimino ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis, užmegzti jo dukrų ve- . | c-001 | |
| t-002 Visiems svetimšaliams yrs atviri pas mus vedantys keliai, be jokių muitų ir mokesčių, per Ma zovijos kunigaikščio Boleslovo žemę, valia laisvai ir sau giai vykti. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 10 Gedimino ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis, užmegzti jo dukrų ve- .
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10. Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū nams iš Vokietijos ir Lenkijos 9 Manome, kad Pilies kalnas senų se novėje buvo gerokai mažesnė kalva, užbaigianti virtinę kalnų, juosiančių Vilnelės vorupę, kuri seniau toje mi nėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili ją. Gediminas, statydindamas pilį karo belaisvių iš Rusios rankomis, iškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da bar matome, ten išraustomis žemė mis paaukštino paskuoją pilies kal vą ir gal ją iš karto visai vandeniu užtvindė, juk anuomet visas lietuvių pilis buvo stengiamasi apsupti van deniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti. Mūsų nuomonę, kad pi lies kalno didesnė dalis yra ne natū raliai susidariusi, bet supilta, patvir tina ne tik jo sandaros ir formos stebėjimai, bet ir vėlesnis Vytauto laikų įvykis, apie kurį papasakosi me toliau. 10 Gedimino ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis, užmegzti jo dukrų ve- . Gediminas, užsitikrinęs sau- dybomis, buvo labai tvirti ir svarbūs. Iš jų Aldona, arba Aldoina, per krikštą pavadinta Ona, buvo ištekin ta už Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo. Danmilė, pakrikštyta Elž bieta, už Vaclovo - Mazovijos kuni gaikščio, Marija - už Boleslovo - Ru sios kunigaikščio; o ketvirtoji, bevaikė, - už Rusios didžiojo kuni gaikščio Dmitrijaus Michailovičiaus, 1326 metų spalio 15 dieną totorių chano Uzbeko įsakymu nužudyto. (Žr. K a r a m z y n T. IV, 251 edyc. fran.). Strijkovskis, 1. 406, pri simena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpata vusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose do minikonų ir Mažesniųjų brolių, ar ba pranciškonų, ordinams bei Han zos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas doku mentas yra Karaliaučiaus Slaptaja-
- • - 20
Puslapis 37
I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil nių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Visiems svetimšaliams yrs atviri pas mus vedantys keliai, be jokių muitų ir mokesčių, per Ma zovijos kunigaikščio Boleslovo žemę, valia laisvai ir sau giai vykti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar nus ir sielas žaloja. Visiems svetimšaliams yrs atviri pas mus vedantys keliai, be jokių muitų ir mokesčių, per Ma zovijos kunigaikščio Boleslovo žemę, valia laisvai ir sau giai vykti. Didesnio tikrumo ir pasitikėjimo dėlei šį mūsų raštą tvirtiname dėdami antspaudą, kokį mes taip pat mū sų laiške Popiežiui uždėjome, tad pirma geležis į vašką, o vanduo į plieną pavirs, nei mes savo žodį sulaužysime ar atšauksime.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |