Atsisakęs krikšto, Gediminas neatsisakė tikslo artinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas vokiečių kolonistus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32-33
Gedimino krikšto akcija \nnepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. \nKrikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – \npriartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n33\nlonistus.
Gediminas kvietė į Lietuvą pirklius, amatininkus ir įvairių amatų žmones su šeimomis, žadėdamas laisvą atvykimą ir išvykimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 88-89
Karius, kurie atvyks pas mus, aprūpinsim to kiom pajamom ir žeme, kiek tik bus reikalingi. Pirkliai ir amatininkai, ginklakaliai, karo technikos meistrai, siuvė jai, akmentašiai, račiai, druskininkai, auksakaliai, žvejai ir apskritai žmonės bet kokio amato su žmonomis, vaikais, jiems be jokių mokesčių ir prievolių, mūsų valstybėj yra atviri keliai atvykti ir išvykti. Žemdirbiams, kurie norėtų pas mus atsikelti ir įsikurti, duodame dešimties metų lai ką, per kurį jie bus atleisti nuo bet kokių mokesčių ir dar- ł To laiško nuorašas tais pačiais lai- Palyginimui žr. Gedimino laiškai p. 21 kais rašytas, ant pergamento, be da- (Leid. past.) tos Slapt. arch. Spinta XVIII, Nr. 1. 72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge resnė atrodytų.
Lietuvos valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur, nes nepasitikėjo savųjų įgūdžiais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 40
Didieji kunigaikščiai, reikšdami teritorines pretenzijas, suvokė baltų erdvės giminingumą, o Vytautas kalbos bendru- mu grindė žemaičių priklausomybę Lietuvai. Antra vertus, kunigaikš- čiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur.
1323–1324 m. Gedimino krikšto akcija žlugo dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo, bet Gediminas toliau kvietė vokiečių kolonistus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32-33
Gedimino krikšto akcija \nnepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo. \nKrikšto atsisakymas nereiškė, kad Gediminas atsisakė ir kito tikslo – \npriartinti Lietuvą prie Vakarų Europos, kviesdamas atvykti vokiečių ko-\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n33\nlonistus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Iš jų matyti labai platus (turint galvoje tarptautinę Lietuvos izoliaciją) Gedimino politinis akiratis. Gediminas kūrė stačiatikių metro- poliją, ryžosi krikštytis pats ir įkurti katalikų arkivyskupiją. Šia bažnytine politika jis sugebėjo sudominti popiežių Joną XXII, kuris jau tais laikais kėlė bažnytinės unijos idėją.