paprotys

Gavėnios valgių ruošimas ir pasninko valgymo tvarka

3 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 rodomų įrašų

t-001

Avižinės kruopos ruoštos mirkant, kaitinant, malant ir „nekojant“ avižas.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 172 (PDF 170)

Avižines kruopas taisant reikia gerai išmirkyti ir supilti avižas į karštą krosnį, kad jos iškeptų ir sudžiūtų. Toliau jas mala iškeltomis girnomis. Per girnas varo daug sykių, kiekvieną sykį „nekoja“ —- ypatingu būdu mėto geldoje — ir tuo atskiria išsiaižiusias ašakas. Malimą ir nekojimą tiek kartoja, kol gauna avižų branduolius nuvalytus nuo ašakų, sveikus ar pertrintus pusiau. Tai ir yra šustinės avižų kruopos.

t-002

Gavėniai užėjus šeimininkės rūpinosi pasninko valgiais ir šeima ruošdavosi keturiasdešimt šešių dienų pasninkui.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 170 (PDF 168)

Rūpestinga šeimyna turi iš vasaros pasitiekusi suverdančių žirnių, pupų, džiovintų baravykų, sūdytų ruduokių, raugintų agurkų, džiovintų grūšių, miškinių obuoliukų ir kitų dalykų. Taip pasiruošę, be baimės, pradeda eilę keturių dešimtų šešių dienų nuolatinio pasninko.

t-003

Šustos pupos, žirniai ir rūkštis buvo ruošiami atskiru gavėnios būdu.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 172 (PDF 170)

Šustos pupos ir šusti žirniai irgi gavėnios valgymas. Pamerkia iš vakaro pupas ar žirnius, rytoj rytą nusunkia, supila į molinį puodą, uždengia virkščiomis, užbruka virkščias šakaliukais, kad šios prisispraustų, ir tada, apvertę dugną į viršų, pastumia į ką tik iškūrentą krosnį.

c-177824Citatos