Paprotys

Gamtos reiškinių sudievinimas ir šventviečių telkimasis

2 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Gamtos sudievinimo sampratoje senieji lietuviai šventybės raišką matė danguje, žemėje, ugnyje ir vandenyje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 23

Romantikai ieškojo antropomorfinių dievų įvaizdžių, stabų, rašto, žynių, šventyklų, taigi siekė rasti tai, kas būdinga ikikrikščioniškai Romai ar graikų ir romėnų religinėms sistemoms. Juos kritikuojantieji manė, kad lietuviai religinės sistemos neturėjo, o tik buvo sudievinę gamtą. Senieji lietuviai visur – dangaus skliaute su Saule, Mėnuliu ir žvaigždėmis, žemėje, ugnyje ir vandenyje – matę šventybės raišką.

t-002vidutinis

Senųjų lietuvių gamtos reiškinių, ypač žemės, sudievinimas trukdė plėstis žemės dirbimui, todėl šventumas pamažu telkėsi šventvietėse.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 23

Senieji lietuviai visur – dangaus skliaute su Saule, Mėnuliu ir žvaigždėmis, žemėje, ugnyje ir vandenyje – matę šventybės raišką. Toks gamtos reiškinių, ypač žemės, sudievinimas trukdė plėstis žemės dirbimui, todėl šventumas pamažu koncentravosi šventvietėse. Tai galėjo būti konkretus medis ar akmuo, tačiau, regis, ypatingomis laikytos ąžuolų giraitės, žalčiai ir alkakalniai.