paprotys

Gamtos reiškinių sudievinimas ir šventviečių telkimasis

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Gamtos sudievinimo sampratoje senieji lietuviai šventybės raišką matė danguje, žemėje, ugnyje ir vandenyje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 23

Romantikai \nieškojo antropomorfinių dievų įvaizdžių, stabų, rašto, žynių, šventyklų, \ntaigi siekė rasti tai, kas būdinga ikikrikščioniškai Romai ar graikų ir ro-\nmėnų religinėms sistemoms. Juos kritikuojantieji manė, kad lietuviai \nreliginės sistemos neturėjo, o tik buvo sudievinę gamtą. Senieji lietuviai \nvisur – dangaus skliaute su Saule, Mėnuliu ir žvaigždėmis, žemėje, ugnyje \nir vandenyje – matę šventybės raišką.

t-002vidutinis

Senųjų lietuvių gamtos reiškinių, ypač žemės, sudievinimas trukdė plėstis žemės dirbimui, todėl šventumas pamažu telkėsi šventvietėse.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 23

Senieji lietuviai visur – dangaus skliaute su Saule, Mėnuliu ir žvaigždėmis, žemėje, ugnyje ir vandenyje – matę šventybės raišką. Toks gamtos reiškinių, ypač žemės, sudievinimas trukdė plėstis žemės dirbimui, todėl šventumas pamažu koncentravosi šventvietėse. Tai galėjo būti konkretus medis ar akmuo, tačiau, regis, ypatingomis laikytos ąžuolų giraitės, žalčiai ir alkakalniai.