t-001vidutinis
Narbuto pasakojime Deivės Valdytojos vasaros naktimis nužengdavo į slėnius prie upių ir ežerų, kur garbintojai joms įrengdavo akmenimis apdėtas aikšteles.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kartais vasaros naktį, mėnuliui šviečiant, tos deivės nužengdavo ant žemės, į puikius slėnius, esančius greta upių ir ežerų. Jeigu tose vietose jų garbintojai nedidelę aikštelę apdėdavo plokščiais, tarytum atsisėsti skirtais akmenimis (kiekvienas iš jų turėjo savo akmenį), tas aptvaras įgaudavo taisyklingo stačiakampio arba elipsės formą. Gerbėjai jas galėdavo stebėti iš tam tikro atstumo, bet vargas tam, kuris išdrįsdavo prisiartinti - jos be pasigailėjimo nužudydavo kiekvieną, kuris įžeisdavo jų garbę. Ir šiandien Žemaitijoje paprasta liaudis dainuoja dainas, turinčias kažkokį ryšį su tuo deivių verpėjų arba audėjų garbinimu.