t-001vidutinis
Narbuto pasakojime Deivės Valdytojos vasaros naktimis nužengdavo į slėnius prie upių ir ežerų, kur garbintojai joms įrengdavo akmenimis apdėtas aikšteles.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 143
Kartais va\nsaros naktį, mėnuliui šviečiant, tos deivės nužengdavo ant že\nmės, į puikius slėnius, esančius greta upių ir ežerų. Jeigu tose\nvietose jų garbintojai nedidelę aikštelę apdėdavo plokščiais, ta\nrytum atsisėsti skirtais akmenimis (kiekvienas iš jų turėjo savo\nakmenį), tas aptvaras įgaudavo taisyklingo stačiakampio arba\nelipsės formą. Gerbėjai jas galėdavo stebėti iš tam tikro atstumo,\nbet vargas tam, kuris išdrįsdavo prisiartinti - jos be pasigailėji\nmo nužudydavo kiekvieną, kuris įžeisdavo jų garbę. Ir šiandien\nŽemaitijoje paprasta liaudis dainuoja dainas, turinčias kažkokį\nryšį su tuo deivių verpėjų arba audėjų garbinimu.