paprotys

Dangaus kūnų, Saulės ir Mėnulio garbinimo vaizdiniai Narbuto aiškinime

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbuto aiškinime pertvarkant mitologiją dalis Mėnesio garbinimo perėjo Laimai, vadintai Lėlės ir Mėnulės vardais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 187

Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietu vių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Me- nelia. Jis valdė naktį ir todėl matavo laiką“.

t-002vidutinis

Toliau šiame veikale rasime kitas dangaus kūnų judėjimo pažinimo liekanas, daugiausia straipsniuose „Šventės“, „Iškil mės“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 187

Toliau šiame veikale rasime kitas dangaus kūnų judėjimo pažinimo liekanas, daugiausia straipsniuose „Šventės“, „Iškil mės“. Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietu vių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Me- nelia.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Išnagrinėję visą lietuvių mitologijos sistemą, lengvai pa stebime, kad seniausioji lietuvių religija buvo azijinė - indiš ka: dangaus kūnai ir elementai, tai yra ugnis, vanduo, žemė, 84 ## Puslapis 84 buvo garbinami pagal budistų ir senovės persų - iš budizmo kilusio Zoroastro mokymo sekėjų - taisykles. Tas tikėjimas V amžiaus pabaigoje arba VI amžiaus pradžioje kažkokiu bū du susigiminiavo su senovės romėnų tikyba, tikriausiai ne itin svetima lietuvių protėviams dėl jų kraujo giminystės ir santy kių rytuose su graikais2. Kadangi lietuvių gentys nuolatos pa laikė artimus ryšius su gotais, tad ir iš jų perėmė daug religi nių mitų ir apeigų, kurių pėdsakai mūsų mitologijoje yra pa kankamai ryškūs - tiek, kad senesnieji istorikai visą tą mitolo giją kildina iš skandinavų.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

185 ## Puslapis 185 Saulė (Saute) Lietuvių genties tautų kalbose ji yra moteriškos giminės, todėl visuotinai laikoma deive. Ji buvo dienos šviesos dievybė, viso gėrio ir gyvybės teikėja. Jos vyras buvo Mėnuo. Iš tų ve dybų atsiradę vaikai buvo žvaigždės - Saulės dukterys, o kiti, dėl vardų priklausantys vyriškai giminei, buvo Saulės sūnūs.