Santrauka
Narbuto aiškinime seniausioji lietuvių religija buvo azijinė ir indiška, joje pagal budistų ir zoroastriečių taisykles garbinti dangaus kūnai ir elementai. Narbuto perteikiamame vaizdinyje Saulė laikyta deive, Mėnulio žmona, o jų vaikai buvo žvaigždės - Saulės dukterys ir sūnūs. Narbuto pasakojime Saulės aptemimą sukeldavo drakonų ir kerėtojų puolimas, o latviai šį nutikimą vadino Majtaszana arba Saules majtaszana.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbuto aiškinime seniausioji lietuvių religija buvo azijinė ir indiška, joje pagal budistų ir zoroastriečių taisykles garbinti dangaus kūnai ir elementai.
| c-001 | |||
t-002 Narbuto perteikiamame vaizdinyje Saulė laikyta deive, Mėnulio žmona, o jų vaikai buvo žvaigždės - Saulės dukterys ir sūnūs.
| c-002 | |||
t-003 Narbuto pasakojime Saulės aptemimą sukeldavo drakonų ir kerėtojų puolimas, o latviai šį nutikimą vadino Majtaszana arba Saules majtaszana.
| c-003 | |||
t-004 Narbuto aiškinime pertvarkant mitologiją dalis Mėnesio garbinimo perėjo Laimai, vadintai Lėlės ir Mėnulės vardais.
| c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbuto aiškinime pertvarkant mitologiją dalis Mėnesio garbinimo perėjo Laimai, vadintai Lėlės ir Mėnulės vardais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vėliau, pertvarkant mitologiją, Mėnesio garbinimo dalis perėjo deivei Laimai, kurią šiuo požiūriu dievino vadindami Lėlės (Lela) ir Mėnulės (Menula) vardais. Vyskupo Petro rankraštyje yra tokia užuomina apie lietu vių tikėjimo suasmenintus reikšmingiausius dangaus kūnus: „Tarp tos prigimties dievų po Saulės pirmą vietą pripažįsta Mėnuliui, kuriam paprastai nusilenkia kaip deivei Lelia Me- nelia. Jis valdė naktį ir todėl matavo laiką“.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |