paprotys

Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001

Nustojus vesti blaivybės brolijų narių knygas, blaivybė nesusilpnėjo, o parapijonys statė kryžius ir paminklus jai paminėti.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 505

Administracijai spiriant, blai- vybės brolijų narių surašinė- jamosios knygos buvo nusto- tos vesti, tačiau blaivybė dėl to nė kiek nesusilpnėjo. Patys parapijonys daug kur ėmė bausti apylinkės girtuoklius, o blaivybei paminėti statė kryžius ir paminklus. Vysku- pas, susiartinęs su šviesesniais dvarininkais, vertė juos panai- kinti visas smukles. Kai ku- riose apskrityse tatai buvo nu- tarę padaryti net bajorų suva- žiavimai. Šitaip buvo iki pat 1863 m. sukilimo, kada Mu- ravjovas uždraudė visokius susibūrimus.

t-002

XIX a. viduryje Lietuvos blaivybės skelbimas labiausiai paplito vyskupo Motiejaus Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 503

XIX amž. vidury popiežiaus Pijo IX paraginti, viso pa- saulio dvasininkai ėmė skelbti blaivybę. Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Že- maičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vys- kupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiem- galos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.