Paprotys

Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

Nustojus vesti blaivybės brolijų narių knygas, blaivybė nesusilpnėjo, o parapijonys statė kryžius ir paminklus jai paminėti.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 505

Administracijai spiriant, blaivybės brolijų narių surašinėjamosios knygos buvo nustotos vesti, tačiau blaivybė dėl to nė kiek nesusilpnėjo. Patys parapijonys daug kur ėmė bausti apylinkės girtuoklius, o blaivybei paminėti statė kryžius ir paminklus. Vyskupas, susiartinęs su šviesesniais dvarininkais, vertė juos panaikinti visas smukles. Kai kuriose apskrityse tatai buvo nutarę padaryti net bajorų suvažiavimai. Šitaip buvo iki pat 1863 m. sukilimo, kada Muravjovas uždraudė visokius susibūrimus.

t-002

XIX a. viduryje Lietuvos blaivybės skelbimas labiausiai paplito vyskupo Motiejaus Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 503

XIX amž. vidury popiežiaus Pijo IX paraginti, viso pasaulio dvasininkai ėmė skelbti blaivybę. Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vyskupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.