Santrauka

Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika: xIX amž. vidury popiežiaus Pijo IX paraginti, viso pa- saulio dvasininkai ėmė skelbti blaivybę. Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Že- maičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vys- kupavimą, 1849 m.. Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika: 1858 m. pradėtas darbas greit išsiplėtė, ir daugumas tikinčiųjų pasižadėjo niekad nebegerti. Vyskupo prašomi, raginami, o kar- tais ir spiriami, dvarininkai ėmė uždarinėti smukles ir bravorus. Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika: administracijai spiriant, blai- vybės brolijų narių surašinė- jamosios knygos buvo nusto- tos vesti, tačiau blaivybė dėl to nė kiek nesusilpnėjo. Patys parapijonys daug kur ėmė bausti apylinkės girtuoklius, o blaivybei paminėti statė kryžius ir paminklus..

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys
t-001 Nustojus vesti blaivybės brolijų narių knygas, blaivybė nesusilpnėjo, o parapijonys statė kryžius ir paminklus jai paminėti.
t-002 XIX a. viduryje Lietuvos blaivybės skelbimas labiausiai paplito vyskupo Motiejaus Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje.