Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika: xIX amž. vidury popiežiaus Pijo IX paraginti, viso pa- saulio dvasininkai ėmė skelbti blaivybę. Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Že- maičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vys- kupavimą, 1849 m.. Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika: 1858 m. pradėtas darbas greit išsiplėtė, ir daugumas tikinčiųjų pasižadėjo niekad nebegerti. Vyskupo prašomi, raginami, o kar- tais ir spiriami, dvarininkai ėmė uždarinėti smukles ir bravorus. Blaivybės brolijų ir blaivybės skelbimo praktika: administracijai spiriant, blai- vybės brolijų narių surašinė- jamosios knygos buvo nusto- tos vesti, tačiau blaivybė dėl to nė kiek nesusilpnėjo. Patys parapijonys daug kur ėmė bausti apylinkės girtuoklius, o blaivybei paminėti statė kryžius ir paminklus..
Administracijai spiriant, blai- vybės brolijų narių surašinė- jamosios knygos buvo nusto- tos vesti, tačiau blaivybė dėl to nė kiek nesusilpnėjo. Patys parapijonys daug kur ėmė bausti apylinkės girtuoklius, o blaivybei paminėti statė kryžius ir paminklus. Vysku- pas, susiartinęs su šviesesniais dvarininkais, vertė juos panai- kinti visas smukles. Kai ku- riose apskrityse tatai buvo nu- tarę padaryti net bajorų suva- žiavimai. Šitaip buvo iki pat 1863 m. sukilimo, kada Mu- ravjovas uždraudė visokius susibūrimus.
XIX amž. vidury popiežiaus Pijo IX paraginti, viso pa- saulio dvasininkai ėmė skelbti blaivybę. Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Že- maičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vys- kupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiem- galos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.