Paprotys

Bendri Lietuvos ir Lenkijos seimai

3 teiginiai3 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001aukstas

Susitarimu siekta įkurti jungtinę valstybę su bendru seimu, bendra valdovo rinkimo vieta, bendra apsauga ir bendrais pinigais.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 211

Šiuo susitarimu buvo norima įkurti viena jungtinė valstybė, kuri turėtų bendrą seimą, bendrai vienoje vietoje rinktąjį valdovą, bendrą apsaugą ir bendrus pinigus.
t-002vidutinis

Bendri Lietuvos ir Lenkijos seimai dažnai nieko neišspręsdavo ir pasibaigdavo triukšmingai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 196

Buvo sušaukta nemaža bendrų seimų, tačiau jie, nieko neišsprendę, pasibaigdavo gana triukšmingai, ir abi pusės, nepatenkintos Kazimieru, grasino jį pašalinti. Savo seimuose lenkai išplūsdavo atvykstančius Lietuvos delegatus, o kartą juos net sumušė. Lietuviai irgi atsikirsdavo aštriais žodžiais ir demonstratyviai išvažiuodavo namo.
t-003vidutinis

Akte numatyti bendri seimai ir bendra karaliaus elekcija, tačiau jų vykdymo tvarka turėjo būti nustatyta vėliau.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 211

Akte yra sakoma: Kad būtų viena tauta, viena visuomenė, viena brolija **_(fraternitas)_** ir bendri seimai, o tam vienam kūnui — viena galva, vienas karalius, kuris paskirtu laiku ir paskirtoje vietoje bus visų į elekciją atvykusiųjų bendrai renkamas..." Bet kaip turėjo būti atliekami tie bendrieji seimai ir bendroji elekcija, tuo tarpu nebuvo pasakyta; tai turėjo būti vėliau nustatyta.